nes be tavęs nemoku

-Aš nesuprantu grožio..

-O aš graži?

Kodėl mintys gimsta tada,kai vakarai tokie gražūs būna.? Aš nežinau..

Visada norėjau tikėti pasakomis ir princai.Nors pati esu ragana.Visada norėjau būti graži ir mylima.Visada norėjau šypsotis.

Bet pasaulis apvalus,o laikas nestovi vietoje.Daug kartų klydau.Bet jei žmogus vieną dieną padaro gerą darbą,kitą dienà-blogą.Tai koks jis žmogus?

Dvi savaitės nežinios..Žmogus su savo principais.Žmogui kuriam svarbiau principai,o ne kaip tau sekasi? žmogui kuriam svarbiau darbas.o ne kaip kartu išgerti kavos.Žmogui kuriam svarbiau protas,o ne jausmai.Tokį žmogų aš mylėjau.Tai nebuvo vien mano kaltė.Tai nebuvo vien mano klaida.Santykiuose būna kalti abu.Bet as kažkodėl buvau kalčiausia.Savo kaltės žmogus nematė.Taip nes jis visada teisus.Tokį žmogų aš mylėjau.Žmogui,kuriam pasaulis vien tuštybė..Žmogui,kuriam svarbiau jis pats,bet ne tas žmogus,kuris buvo šalia.Žmogui,kuriam paprasčiau pasakyti “aš nemoku”,arba “tai tuštybė” negu žmogaus šypsena..Taip aš tokį žmogų mylejau.

Ir man visai nesvarbu buvo,Koks jis buvo.

O dabar sėdžiu ir galvoju apie Jį..Ir kas? Ar vis dar jį myliu? Ar vis dar pasiilgau.? Taip.