paskendusios mintys

Pasirėmusi galvą ranka klausiau, kaip ji tauškėjo apie nemėgstamą panelę. Fu, koks nepakenčiamas žmogus. Tik kuris? Tas, apie kurį pasakojo ar pats pasakotojas? Svarsčiau, koks paradoksas, jog kiekvienas žodis palikęs jos lūpas ir kiekvienas bjaurus komentaras buvo apie ją pačią. Tarsi šuva ji lojo ant atvaizdo baloje, nepastebėdama, jog jis atkartoja visus jos judesius, jog šiaušiasi toks pats kaip jos pilkšvas kailis ir šiepiasi tokie pat kreivi dantys. Šyptelėjau - negi ji nemato, kad skalija ant savęs? Purvas taškėsi į visas puses, bet kažkodėl krito tik ant jos pačios...

Naktis užgula pečius ir Simfoniją žvaigždės groja ir Tolimose planetose ir Galaktikose aviečių ir Mandarinų kvapu ir Skoniu ir Tu ir Aš

Tu mano šizofrenija Penktadienio rytą Aliejiniais dažais Maišai alchemiją Suderinai baltą Su sielos atspalviais rudais

Auksiniai plaukai Mūza baltoje odoje Man pasaulis Sustojo apgirtęs …. Vėlyvą sekmadienio rytą

paskutinį kartą, kada po žodžių kauke paslėpiau tavo veidą. rašalo kaspinu surišus, išliejau vardą eilėse. tik popierius žinos kiek kartų aš tave mylėjau paslapčia.

Haven’t done drawing in ages so here goes... Lana del Rey