Visą gyvenimą mėginau perprasti reliatyvumo teoriją, kol pagaliau nusenusiame kiauše užsidegė lempa. Nutariau pasidalinti šios teorijos pagrindais su gana sunkiai laike ir erdvėje besiorientuojančiais beturčiais pensininkais.

Ši teorija labai paprasta. Tereikia suvokti du dalykus: pirma – kodėl kvanksnoms savaitės prabėga kaip paprastos dienos? Antra – kodėl nuo pensijos iki pensijos vos-ne-vos…

NAUJIENA: seminaro 12 paukščių įrašas!

Naujiena! Tomo Gidzijausko seminaras viena netradiciškiausių temų: 12 laimės paukščių/gyvenimo tikslo siekimas didžiosiose išminties tradicijose!

4,5 val. įrašas. Iš anksto perkant iki birželio 15 d. įrašui 60 proc. nuolaida (vietoje 45 Eur, tik 18 Eur). Apmokėjus įrašą atsiųsime per 3 dienas. Įsigyti>>

Tomas apie šį seminarą:

“Žiūrint iš išorės, didžiosios išminties tradicijos yra labai…

Apie priklausomybę nuo išmaniųjų šiandien šneka visi. Kai kas netgi mano, kad telefonai, programėlės ir socialiniai tinklai specialiai kuriami tokiu būdu, kad sukeltų mums stiprią priklausomybę ir vadina šį reiškinį “smegenų nulaužimu“. 

Žaidimų automatų principas

Kiekvieną kartą, kai tikriname telefoną, mes tarsi patraukiame į save žaidimo automato svertą, tikėdamiesi kažką išlošti. O kartą išlošę, norime iš naujo patirti šį pojūtį – taip ir formuojasi įprotis. Lygiai tokiu principu veikia dauguma šiuolaikinių technologijų.

Išlošimas – patiktukai Feisbuke, emocijos, nauji sekėjai – visa tai ir yra interneto patrauklumo esmė.

“Visi įprato manyti, kad pačios savaime technologijos nekenksmingos. O kaip jas naudoti, priklauso tik nuo mūsų. Tačiau tai klaida. – teigia Tristanas Harisas, buvęs Google produktų vadybininkas. – Jos nėra nekenksmingos. Jų kūrėjai nori, kad mes naudotume jas konkrečiu būdu ir ilgą laiką. Nes šitaip jie uždirba pinigus“.

Kompanijos pastoviai tobulina savo produktus, stengiasi bet kokiais būdais patraukti mūsų dėmesį. Gaila, bet pasekmės vartotojams dažniausiai būna negatyvios: mes priklausome nuo technologijų vis daugiau ir daugiau.

Ryšys tarp technologijų ir dofamino

“Šiuo metu programuotojai, išmanantys smegenų darbą, gali parašyti programą, verčiančią smegenis atlikti konkrečius veiksmus“. – pasakoja Remzis Braunas, kompanijos Dopamine Labs įkūrėjas. Kompanija kuria programėles, provokuojančias neuroreakcijas.

Pavyzdžiui, tokia programėlė nustato geriausią momentą leisti vartotojui išlošti. Išlošimas pats savaime neturi jokios vertės, tačiau sukelia smegenims norą pakartoti. 

Mes kaip laboratorinės žiurkės narvelyje, spaudinėjančios mygtuką, kad gautų atpildą ir dofamino dozę. Korporacijos daro viską, kad išlaikytų mus tame narve. 

“Mes nemokame už socialinius tinklus, pelną jie gauna iš reklamos davėjų. Mes naudojamės jais nemokamai, todėl, kad būtent mes ir esame prekės“. – sako Braunas.

Dar vienas triukas, kuriuo naudojamasi socialiniuose tinkluose – nesibaigiantis turinys. Puslapis po puslapio, užsikrauna sekantys puslapiai ir taip iki begalybės. Tai patikrintas metodas sulaikyti mus ilgiau prie ekranų ir įtvirtinti mūsų priklausomybę. 

Technologijos ir nerimo laipsnis

Tuo metu psichologas Laris Rozenas ir jo kolegos iš Kalifornijos universiteto aptiko technologijų poveikį mūsų nerimo jausmui.

Kai padedame į šalį telefoną, smegenys siunčia signalą išskirti hormoną kortizolį, kuris dar vadinamas streso hormonu. Būtent jis padėdavo pirmykščiams žmonėms neprarasti budrumo ir gelbėtis nuo plėšrūnų. Ir būtent dėl jo mes taip dažnai griebiame telefonus, netgi jeigu neatėjo jokių naujų pranešimų.

Mūsų mintys: „Ko tai senokai netikrinau Feisbuko. O ką, jei kažkas pakomentavo mano “šedevrą“?

Tai skatina kortizolio išsiskyrimą ir mes pradedame nervintis.

Tada norime atsikratyti šio nerimo ir griebiame telefoną.

Gaunasi, kad mūsų telefonas palaiko mumyse nuolatinį nerimo jausmą, nuo kurio yra tik vienas vaistas – mūsų telefonas.

Geimifikacija

Korporacijos ir kontento gamintojai visada siekia padaryti savo produktus kaip galima patrauklesniais. Dėl to jie dažnai griebiasi geimifikacijos, t.y. naudojasi žaidimams būdingais metodais, pavyzdžiui, varžymusi su kitais kompiuteriniais žaidėjais. Be to, tai dar labiau sustiprina priklausomybę.

Geimifikacijos ir emocinio įtraukimo specialistas Geibas Zikermanas mano, kad nėra prasmės tikėtis, kad kompanijos ims gaminti produktus, kurie nekels žaidėjams priklausomybės. Jis mano, kad čia nėra nieko blogo, kadangi pripratimą sukeliantys metodai padeda vartotojui įtvirtinti technologijų pagalba naujus įpročius, pavyzdžiui, užsiėmimą sportu.

Telepatija, ar tai jau pasiekiama?

 Telepatija - tai komunikacija ir informacijos perdavimas mintimis. Daugelis mūsų tikriausiai esame matę filmuose ar skaitę komiksuose kaip žmogus, turintis super galių, gali pajudinti daiktus jų nepriliesdamas (telekineze) arba bendrauti su kitais pasitelkdamas tik mintis. Tai tiesiog mokslinė fantastika.

 Bet iškyla klausimas: kiek laiko tai bus tik mokslinė fantastika?

Jei prieš 30 metų būtumėte pasakę, jog kompiuteriai ir mobilieji telefonai užvaldys pasaulį, iš jūsų tiesiog būtų pasijuokę. O šiandieną, kaip matote, kompiuteriai ir mobilieji telefonai yra visur.

 Visada susimąstau, kas būtų, jei žmogus iš 1780 metu persikeltų į 2016, ką jis pagalvotu? Kaip jis reaguotų į šiandieninį pasaulį?

Mašinos, kompiuteriai, medicina, inžinerija ir pasaulio supratimas yra begalo pasikeitęs. Mokslui ribų nėra, mes žvelgiame į smegenų struktūrą vis giliau ir giliau, viskas, kas anksčiau buvo mokslinė fantastika, dabar tampa realybe. Ligos, nuo kurių mirdavo tūkstančiai žmonių, dabar tapo pagydomos paprastais būdais, o ką jau sakyti apie genetinį modeliavimą. Dabar atrodo, jog tai neįmanomą, nors yra! Galima netgi išimti tam tikras genetines ligas iš sėklos. Bet po dešimties metų mes garantuotai galėsime sudėlioti mūsų atžalų DNR kaip tik panorėsime, galėsime netgi tiesiogine prasme modifikuoti žmones. Aišku, kils etiniųklausimų, bet esmė ta, kad tai gali būtį įmanoma! Vėžys taps įprasta lengvai išgydoma liga.

 Bet šio teksto esmė yra telepatija, ar tai įmanoma? Kiek mums dar trūksta iki to?

  Tai jau yra pasiekiama.

Mūsų neuronai skleidžia elektrinius impulsus. Suaktyvėjus neuronui, išleidžiama elektrinė banga,kurią su mūsų mokslo technologijomis įmanoma užfiksuoti. Mokslininkai naudoja ECOG (elektrokortikogramos) technologiją, kuri atpažįsta tikslius smegenų signalus. Prijungus prie kompiuterio matoma, kurios smegenų vietovės yra aktyvios, lygiai taip pat kaip MRT (magnetinio rezonanso tomografija). Bet ECOG elektrodai prijungiami prie apnuogintų smegenų. Jeigu juos  prijungus ant galvos, vaizdas tamptu iškraipytas ir neaiškus, taip yra sunkiau aptikti elektro-bangas, nes joms sunku prasiskverbti per kaukolės sluoksnį.Tad tenka apnuogini smegenis. Prijungus 64 elektrodus matomas ganėtinai aiškus vaizdas. Pacientui parodomos raidės ir skaičiai, kompiuteris atpažįsta smegenų reakciją, jam matant simbolius. Pacientui pagalvojus apie tam tikra raidę ar skaičių, impulsai sutampa su kompiuterio ir atpažįsta tam tikrą simboli. Tokiu būdų galima rašyti tekstus telepatiškai - vien pagalvojus apie tam tikras raides ar skaičius. Bet iškyla problema: reikia apnuoginti smegenis. Tačiau, nepraėjus keliems metams, tai jau nebebus problema, dėl spartaus mokslo vystimosi.

 Įsivaizduokime jog dabar yra 2090 metai, telepatija tapo įmanoma. Su savimi nereikia nešiotis  jokių technologinių prietaisų, kad būtų įmanoma bendrauti telepatiškai. Mums tiesiog įleidžiama injekcija ir mes galime bendrauti telepatiškai. Dabar tai atrodo nuostabus,tačiau neįmanomas dalykas,  taip? Bet pagalvokime: kokie pavojai galėtų iškilti? Kaip valstybinės bendruomenės ar korporacijos? Kaip mus, paprastus žmones, galės paveikti kiti, kurie kiš informaciją į galvas mums to nenorint, kaip lengva taps apgauti kitus ir ne tik...