#sausis

kaip staigiai keičiasi jausmai. per staigiai. nespėju suprast, kaip jaučiuosi, o mano jausmas jau pasikeitęs. kaip pavargstu nuo šito. jausti savo emocijas yra toks varginantis dalykas. iki pervargimo, o kartais tikro perdegimo, varantis.

Aš esu katalizatorius. Medžiaga pagreitinanti chemines reakcijas ir skatinanti miegančio ugnikalnio įsiveržimą. Aš esu lakmuso popierėlis, su kuriuo gali pasitikrinti, kokio juodumo tavoji siela. Magnetas, į paviršių ištraukiantis visą vidinį mėšlą ir priverčiantis jame kapstytis. Esu vaistai, nutraukiantys narkozę ir per jėga budinantys iš saldaus pooperacinio miego.

Rodos vėlei išsirenku patį švariausią žmogų – tą iš kurio galiu išmokti, lygiuotis ir pasveikti. Šis pamilsta mintis, manieras ir judesius. Tačiau vos sukapsi užprogramuotas valandų skaičius, jis pradeda manęs nekęsti, kunkuliuoja pykčiu ir ima vengti tarytum ką tik į autobusą įlipusio myžalais dvokiančio benamio. Prieš savo norą sujudinu gilumose dūlinčias drumzles, o amžiais slėpti vidiniai demonai vis dažniau kviečiasi jį į kovą. Visgi galiausiai audros rimsta, ant apsemto laivo nutūpęs balandis snape neša alyvmedžio šaką, o aš ant virtuvinio stalo randu raštelį: „Sorry, išeinu. Ačiū, kad padėjai susiprasti savyje.“

Į dėžes sudedu per skubėjimą paliktus daiktus. Išmetu moteriškus dezodorantus ir lieknėjimo arbatas. Galiausiai atsilošiu sofoje ir pusbalsiu ištariu šimtais balsų kartotą frazę: „Sausi, tu pasmerktas vienatvei.“