bent kartą ateisiu parašyti kažką šilto, nes tiesiog negaliu sulaikyti stipriai besiveržiančių emocijų.
tą prasme, aš esu bele koks laimingas žmogus, kad ir kiek skęstantis vidinėje tamsioje skylėje, tačiau tiesiog noriu garsiai į pasaulį rėkti, jog turiu šilčiausius individus, kuriuos galiu drąsiai vadinti draugais gyvenimui.
istorija tokia, jog šie nerealūs žmonės, man, miesto bomžui, užmetė pinigą ant bilieto į vienos grupės, kurią taip nesveikai noriu pamatyti nuo dienos, kai ją atradau. prisiminkite mano žodžius, tačiau tai vienintelis kartas, kuomet aš krisiu taip vardan muzikos, tačiau vakar prieš kamerą ašaros nuoširdumo tekėjo kaip pas mažą vaiką, kuris suprato kažką naujo.
tad ką, balandį keliaujame į Varšuvą klausytis Ghost, o birželį klausytis Guns N’ Roses. ar tai tik sutapimas, jog abi grupės dalijasi G raide? nemanau. liepos 30 diena yra tarptautinė draugų diena - nepamirškite pasveikinti tų, kurie jums suteikia visapusišką laimę.
o aš toliau einu skaityti Anton Szandor LaVey knygą toliau, pagaliau reik tai padaryti
