#keliones

Jei ieškai ramaus namelio/sodybos prie ežero Dzūkijos pusėje, galiu parekomenduoti Ilgų krantas (Alytaus r., prie Ilgio ežero).

Buvom neseniai su kompanija savaitgaliui ir likom labai patenkinti. Didžiausias pliusas – labai rami vieta, tikrai galima atsijungti nuo miesto triukšmo. Pats ežeras visai šalia, gražus vaizdas ryte su kava ir vakare prie vandens labai geras jausmas.

Patiko, kad aplinka sutvarkyta, viskas tvarkinga ir jauku, nesijaučia „pavargusi“ nuomojama vieta, kaip kartais būna. Yra pakankamai privatumo, nesijauti suspaustas tarp kitų žmonių. Gerai tinka tiek porai, tiek šeimai ar mažesnei draugų kompanijai.

Dar šeimininkai paliko gerą įspūdį – paprastas bendravimas, viskas aiškiai suderinta, be bereikalingo streso.

Jei pagrindinis tikslas yra ramiai pailsėti gamtoje, pasimaudyti, pabūti prie ežero ir tiesiog „prasivalyti galvą“, tikrai verta pasižiūrėti.

Dienoraštį rašyti verta vien tam, jog nepamirštum kalbėti. Atsivežiau iš N. pagrobtas beržines malkas. Kokia nemaloni man ši kova už būvį, kai viskas išmainoma į savo fizinio gerbūvio patenkinimą. Vos spėjau iškrauti antrą mašiną, prapliupo trumpalaikis vidurvasario pavakario lietus, kuris kaip niekas kitas pažadina kažkokį didelį, neišsakomą ilgesį, meilės, žmogaus, laimės ilgesį. Juk tai…

Man kelionė yra procesas. Lietuvoje keliauti magistraliniais keliais dažnai būna taip nuobodu, kad beveik ima miegas. Be abejo jais iš taško A į tašką B nuvyksi greitai ir tai puiku, kai reikia ką nors aplankyti greitai. Bet kelionės visai kas kita. Tuomet norisi neskubėti ir patirti ją, kelionę. Viso pasaulio šiaip ar taip nepamatysi, tad keliaudamas gali gauti tik pačios kelionės įspūdžius. Netikėtas kelio dangas, apleistus kaimus, netikėtai išnyrančias bažnyčias, gandrų stulpus pakelėje. Kuo daugiau važinėju po Lietuvą, tuo labiau nebemėgstu išlaižytų pagrindinių kelių.

Kelionių agentūros