#miestas

Kartais ieškai vieno dokumento, bet randi kitą - ėmiau ir užtikau magistrantūros laikais rašytą tekstą apie ispanų nuotykius XIX a. Lietuvoje. Kadangi jis “dulkėjo” pamirštas ir nenaudojamas mano begaliniuose kompiuterio archyvuose, ko gi jo šiandien neištraukus į dienos šviesą ir nepasidalinus su kitais?.. P. S. Jei kam įdomu ir norisi kur tą perpublikuoti - prašom, imkit, naudokit, tik nepamirškite nurodyti autorystės! Ugnė Marija Andrijauskaitė

Keliavimo per Lietuvą tema sulaukė pakankamo dėmesio istoriniuose tyrimuose. Yra žinomi vakarų Europos ir kaimyninių kraštų keliautojų užrašai, kuriuose minima ir aprašoma Lietuva, Žemaitija ar pavieniai Lietuvos miestai.1 Užsieniečiams, apsilankiusiems Lietuvoje XIX a. yra skirta nemažai darbų,3 tačiau tarp aptartų užsieniečių atsiminimų apie Lietuvą, nėra nė vieno ispano. Todėl šio darbo tikslas – į istoriografiją įnešti du naujus šaltinius – ispanų, XIX a. keliavusių per Lietuvą, atsiminimus apie kraštą.

1818 m. gruodžio pabaigoje per Lietuvą į Sankt Peterburgą keliavo olandų kilmės ispanas, samdomas karys Juan Van Halen. Jis nuo 1815 m. buvo kalinamas Madride už ištikimybę Juozapui I Bonapartui Ispanijos nepriklausomybės karo 1808-1814 m. metu. 1818 m. jam pavyko pabėgti iš kalėjimo, ir netrukus jis pradėjo savo kelionę į Sankt Peterburgą: Juan Van Halen buvo nusamdytas vadovauti Rusijos Kaukazo dragūnų pulkui.

Pasakojimas apie Juan Van Halen gyvenimą 1815-1821 m. šiam lankantis JAV buvo išverstas į anglų kalbą ir išleistas Niujorke,4 taip pat yra bent vienas knygos leidimas ispanų kalba.5 

Van Halen pasirinko gana keistą kelionės maršrutą – į Sankt Peterburgą keliavo pajūriu. Todėl jo atsiminimai apie kelionę suteikia žinių apie pajūrio miestus ir gyvenvietes. 1818 m. gruodį Juan Van Halen drauge su Rusijos sekretoriumi Hamurge p. Koch iš Karaliaučiaus per Kuršių neriją pajudėjo link Klaipėdos. Kelias buvo labai prastas, apsemtas vandens. Transportas taip pat buvo nepritaikytas tokiai kelionei: nors ir su didesniu arklių skaičiumi, atvira karieta, prikrauta daiktų, atšiauriomis oro sąlygomis nebuvo tinkamiausia susisiekimo priemonė. Kelias prastas buvo iki pat Nidos, kur keleiviai pasikeitė arklius. Van Halen aprašė susitikimą Nidoje su maskviečiu pirkliu, gabenusiu į Vokietiją ikrų krovinį. Van Halen apie pirklį rašė: „Jo išvaizda man buvo ne mažiau keista nei rogutės, kurias vakar mačiau pirmąkart gyvenime. Jis nešiojo ilgą barzdą ir maskoliškus rūbus, bet mane labiausiai linksmino tai, kaip jis džiaugėsi girdėdamas mano bendrakeleivį kalbant jo gimtąja kalba. Jis buvo labai paslaugus ir nenurimo tol, kol nesuorganizavo mums kuom pakeisti arklius, kuriais keliavome per tą smėlio jūrą lėti kaip sraigės.“6 Tiesa, gali kilti klausimas, ar sutiktasis maskvietis iš tiesų buvo pirklys, o ne kontrabandininkas: pirkliai rinkdavosi patogesnius maršrutus – vandens kelius ar geresnius kelius, vedančius per miestus. O ir pats Van Halen kelią palei jūrą rinkosi dėl savo kaip kalėjimo bėglio statuso. 

Keliautojui gerą įspūdį paliko Klaipėdos viešbutis, kuriame jis praleido naktį ir valgė pusryčius – aptarnavimas ir maistas, jo nuomone, buvo daug geresnis nei Berlyne. Klaipėdą Van Halen tik pravažiavo, todėl jį aprašė kukliai: „Gatvės buvo gana tiesios, namai įprastiniai; didžioji turgaus aikštė, esanti miesto viduryje, buvo pilna žmonių <...>. Miesto pakraštyje pilna lentpjūvių – medieną iš Lenkijos ir Lietuvos pirko Gdanskas ir Klaipėda. Paplūdimiai buvo pilni žvejų, renkančių gintarą, kadangi buvo gintaro sezonas.“7

Nemirsetos pasienio punkte posto valdytojas Van Halen paskyrė kazoką, turėjusį palydėti iki Palangos – pirmojo rusų kaimo šiame kelyje. Anot Van Halen, rusų pasienyje užsieniečiai susidurdavo su daugybe formalumų, tačiau jo kelionės tikslas juos gerokai sumažino. Palangos Muitinėje patikrinus keleivių bagažą, pareigūnas užsirašė Van Halen duomenis, kurie turėjo būti nusiųsti į Sankt Peterburgą, ir pasieks sostinę greičiau nei keliautojai atsidurs pusiaukelėje į ten.8 

Palanga buvo žydų vežėjų darbo vieta: ten, pasak Van Halen, užsieniečius apipuldavo žydai, siūlydami keliones į Rygą. Tačiau tos kelionės turėjo prastą reputaciją: „ponas Kochas, žinodamas, kokios nepatikimos tokio pobūdžio kelionės, nekreipė į juos dėmesio, ir nuskubėjome prie savo karietos.“ Apie Palangą Van Halen daug nerašė – tik kad ten gyveno lenkų katalikai ir žydai, o pati Palanga – vienintelis Žemaitijos kaimas, pasitaikęs pakeliui.9 Ispaniškoje knygos versijoje informacijos šiek tiek daugiau; Van Halen rašė, kad “nuo Palangos prasideda didžiuliai kunigaikštystės pušynai, kurių sakingas kvapas maloniai stebina keliautojus.“10

1871 m. pabaigoje per Lietuvą keliavo Agustin Pascual – karališkojo miškų ūkio vyriausiasis inžinierius, vienas iš oficialiaus Ispanijos žemėlapio sudarymo komisijos narių. Jo kelionės tikslas taip pat buvo Sankt Peterburgas. Pascual vyko į ten 1872 m. pradžioje vykusį Tarptautinį Statistikos Kongresą. Inžinierius iš Berlyno į Sankt Peterburgą keliavo traukiniu, o savo prisiminimus apie kelionę ir vizitą Rusijos imperijoje aprašė knygoje.11 Knygos įvade negailėta gerų žodžių šiam Paskalio darbui: knyga esą puikiai nupiešusi vaizdingą Rusijos valstybės ir šiaurės Europoje gyvenusių žmonių paveikslą.

Agustin Pascual iš Berlyno išvyko 1871 m. rugpjūčio 15 d. Jis pasirinko kelionę traukiniu. Ši truko neilgai – jau rugpjūčio 17-osios ryte jis kirto Rusijos sieną ir atvyko į, kaip jis pats rašė, „imperijų imperiją“.12 Pirmasis miestas, į kurį pateko Pascual, buvo Virbalis. Ten buvo muitinė, policija ir traukinių stotis. Sienos perėjimo procedūra užsieniečiams kėlė nerimą; tiek knygos autorius, tiek jo pasienyje sutikti Berlyno ir Karaliaučiaus užeigų savininkai bei gintaro prekeivis bijojo „patekti į Rusijos pareigūnų rankas“.13 Pascual manymu, tokia baimė kilo vien dėl to, jog vakariečiai turėjo nedaug žinių apie Rusijos imperiją; šie kraštai jiems atrodė barbariški ir laukiniai. Tokį požiūrį Agustin Pascual įvardina liga, kadangi, anot jo, Rusijoje ispanų kilmingieji „gali praleisti vasaras netgi geriau nei Prancūzijoje ar prie Reino krantų.“14 

Nepaisant visų baimių, Pascual liko sužavėtas pasienio posto darbu: pareigūnai, dažniausiai neįgalūs ir atleisti nuo aktyvios karinės tarnybos, tvarkingai aptarnavo žmones. Inžinieriui puikų įspūdį paliko geležinkelis ir traukiniai: geležinkelių eismas buvo intensyvus ir pelningas, o Virbalio stotis – puikiai pastatyta. Vagonas, kuriame keliavo Agustin Pascual, buvo apmuštas velvetu, jame buvo krosnis ir tualetas. Vagonai buvo sujungti tarpusavyje, todėl traukinys jam priminė garlaivį.15 Tai, kad ispanas buvo taip sužavėtas Rusijos geležinkeliais, neturėtų stebinti: ispanų geležinkelio tinklas buvo menkai išplėtotas, traukinių stotys nedidelės ir dažnai prastos būklės. Gerą įspūdį Virbalyje Pascual paliko ir pinigų keitimo paslauga; Rusijos piniginė sistema jam taip pat atrodė pranašesnė ir paprastesnė už Ispanijos ar Vokietijos.16

Kelionė iš Virbalio į Kauną truko dvi valandas, o Kaune ispanas dalyvavo kongreso dalyviams skirtoje ištaigingoje puotoje.17 

Kauną Pascual aprašė gana menkai – tik pateikė statistinių duomenų apie miestą ir Nemuną. Plačiau ispanas aprašė Vilnių: pateikė ne tik statistikos, bet ir savų įžvalgų. Vilnius esą žinomas nuo senų laikų, jame gyveno katalikai, graikai, liuteronai, kalvinistai, yra totorių mečetė. Pascual pabrėžė mieste buvusią tikybinę laisvę. Knygoje autorius klaidingai nurodo, jog Vilnius Vilnios ir Neries santakoje buvo įkurtas 1305-aisiais. Agustin Pascual skaitytojams pateikė ir savą sutrumpintą Vilniaus istorijos versiją: Vilnius buvęs LDK sostine, po to XVI a. Vilnių užkariavo (conquistado) Lenkija, o XVIII a. pab. jį užkariavo Rusija. Minėdamas Vilnių, autorius rašė ne tik apie patį miestą, bet ir apie svarbų buvusios LDK regioną. 

Vilniaus klimatas ispanui pasirodė esąs sveikas ir švelnus, miestas sėkmingai vertėsi prekyba: čia buvo užauginama daug javų ir galvijų, gaunama daug vaško. Agustin Pascual aprašė čia gyvenusius žmones: jie daug valgė ir „draugavo su Bakhu“ - gėrė daug vyno, puotavo. Vilniečiai dėvėjo pilkus drabužius. Vyrų išvaizda, anot ispano, buvo įspūdinga: tvirtas sudėjimas, didelės akys, skvarbus ir įžvalgus žvilgsnis. Dauguma vyrų buvo ūsuoti ir pasižymėjo aršiu charakteriu, o moterys buvo gyvybingos ir dvasingos. Pascual pažymėjo ir lietuvių kalbos išskirtinumą: „kalba turtinga gramatinėmis formomis, daug mažiau pakitusi nei kitos inoeuropiečių kalbos, artima hindi ir sanskritui – puikus Ruhig, Mieleke ir Francisco Bopp tyrimų objektas.“18

XIX a. per Lietuvą keliavę ispanai Juan Van Halen ir Agustin Pascual daug įspūdžių apie Lietuvos miestus ir gyventojus, deja, nepaliko. Tačiau jų kelionės tikslas buvo Sankt Peterburgas, o Lietuva buvo viena iš teritorijų, kurias jie pravažiavo pakeliui. Kadangi abu į Sankt Peterburgą keliavo su konkrečiais tikslais, pasilikti vienoje ar kitoje vietovėje ilgesniam laikui jie negalėjo dėl laiko stygiaus. Nepaisant to, 1818 m. Van Halen kelionės aprašymas suteikė, nors ir menkos, informacijos apie pajūrį, o Agustin Pascual aprašė Virbalį, Kauną ir Vilnių. Apskritai, visa Pascual knyga su įspūdžiais iš Rusijos imperijos buvo orientuota į ispanus, turėjusius nemažai stereotipų apie šiaurės rytų Europos gyventojus. Išskirtinai tik teigiami atsiminimai apie Lietuvos miestus galbūt ir neatskleidžia tikrojo miestų vaizdo, tačiau yra pavyzdys, jog XIX a. Lietuvos miestai ir miesteliai vakariečiams atrodė savitai žavingi, o kai kuriais apsektais galėjo konkuruoti ir su vakarų miestais.

1KAMUNTAVIČIUS, Rūstis. Memoirs of French Travellers: A Source of Lithuanian History in the Second Half of the Seventeenth Century // Lithuanian Historical Studies, nr. 3, Vilnius 1998, 27-48.

3MULEVIČIŪTĖ, Jolita. Keliaujantis žmogus XIX a. II pusės Lietuvoje // Menotyra, 2003, Nr. 2 (31), p. 39–44;  ANTANAITIS, Kastytis. Kaunas XIX a. antros pusės literatūrizuotuose aprašymuose // Kauno istorijos metraštis, T. 1. Kaunas, 1998, p. 91; SIRUTAVIČIUS, Vladas. Simbolinės geografijos: kelionės po XIX a. vidurio Lietuvą ir jų aprašymai // Lietuvos istorijos metraštis. 1999 metai, Vilnius, 2000, p. 111; PAKŠTALIS, Arvydas. XIX a. antros pusės Kaunas užsieniečių akimis. Kauno istorijos metraštis. T. 11, Kaunas, 2011, p. 15-23; etc.

4VAN HALEN, Juan,  GUTIÉRREZ Valentín Llanos. Narrative of Don Juan Van Halen's Imprisonment in the Dungeons of the Inquisition at Madrid, and His Escape in 1817 and 1818: To which are Added, His Journey to Russia, His Campaign with the Army of the Caucasus, and His Return to Spain in 1821. New York, 1828.

5VAN HALEN, Juan, MENDÍA, Agustin. Dos años en Rusia : obra redactada a la vista de las memorias y manuscritos originales del general D. Juan Van Halen, por D. Agustín Mendia, seguida de un apéndice, original de este último, titulado Rusia desde Pedro el Grande hasta nuestros días. Valencia, 1849.

6VAN HALEN, Juan, GUTIÉRREZ Valentín Llanos. Narrative of Don Juan Van Halen's Imprisonment in the Dungeons of the Inquisition at Madrid, and His Escape in 1817 and 1818: To which are Added, His Journey to Russia, His Campaign with the Army of the Caucasus, and His Return to Spain in 1821. New York, 1828, p. 183-184.

7Ten pat, p. 184.

8Ten pat, p. 185.

9Ten pat, p. 185.

10VAN HALEN, Juan, MENDÍA, Agustin. Dos años en Rusia : obra redactada a la vista de las memorias y manuscritos originales del general D. Juan Van Halen, por D. Agustín Mendia, seguida de un apéndice, original de este último, titulado Rusia desde Pedro el Grande hasta nuestros días. Valencia, 1849, p. 28.

11PASCUAL, Agustin. Recuerdos de Rusia. Madrid, 1873.

12Ten pat, p. 4.

13Ten pat, p. 5.

14Ten pat, p. 6.

15Ten pat.

16Ten pat.

17Ten pat, p. 10.

Paaiškėjo netikėta priežastis, kodėl miestų gyventojams labiausiai gresia didesnis kraujo spaudimas, infarktai, kraujagyslių nepakankamumas ir daugybė kitų ligų

Užsikimškite ausis, transporto ir statybų triukšmas neigiamai veikia ir fizinę, ir protinę būklę. Gyvenimas didmiestyje turi savo privalumų, tačiau esama ir nemažų trūkumų. Vienas iš jų – triukšmas. Nuolatinis, įvairiausias ir neišvengiamas; automobiliai, statybos, remontai, sirenos, muzika iš automobilių po langais, triukšmingi kaimynai. Visa tai žmones ne tik paverčia nervingais mizantropais,…

Ubagai gero maisto neįperka (video)

Linas Beringis

Yra dvi ubagų rūšys. Viena rūšis yra proto ubagai, o kita tiesiogine ta žodžio prasme – neturintys pinigų. Tie, proto ubagai negaili pinigų niekams, bet skaičiuoja ir taupo sveikatai. O tie kurie neturi pinigų, tiesiog negali sau leisti nusipirkti gero, kokybiško maisto. Toks būtų mano trumpas atsakymas. Viena išeitis, augintis patiems. Ką Jūs, kam? Maximoje pilna… atsako proto…