#gyventi

Instagramas ir feisbukas yra mūsų visuomenės didžiausias melas. Visi savo "gražius" gyvenimus talpina interneto platybėse. Štai, žiūrėk, buvusi klasiokė kepinasi Turkijoj su antra puse. Ar tavo pusbrolis Škotijos kalnuose kopinėja. Dar viena draugė vakarėly, kita kietą tačkę gavo iš berno, šiaip pažįstamas prasimušė į televiziją, ooo, žiūrėk kiek univere daug draugų mokosi, ir specialybės kietos..

Visi gyvena tobulus gyvenimus. Tik ne Tu, tiesa? Tu guli su katinu ir verki naktimis. Ar kasdien dirbi nuo ryto iki vakaro. O gal bandai pabaigti mokyklą, gyveni su alkoholikais tėvais, esi visiškai vienas. Ar patiri smurtą ir kasdien slepi mėlynes. Gal paprasčiausiai bandai kasdien iš lovos atsikelti ir depresiją nuvyti.

Ar tiesiog išgyventi. Ir nuo tilto nenušokti.

Bet jei žinotum, kad už visų instagramo stories ir feisbuko postų slypi lygiai tas pats?

Kas iš to, kad vakar mano visas insta buvo nuklotas "myliu gyvenimą" mėšlu, jei šiandien guliu suknistam Portugalijos vidury, ryt skrendu atgal namo į Olandiją, o širdy tokia tuštuma, kad dvi paras nieko burnoj neturėjau, surūkiau daugiau cigarečių per savaitę nei išgėriau vandens ir išvis gyvent nebenorėjau?

Kas iš mano gražių socialinių tinklų, jei kasdien iš lovos pakilti tampa sunku?

Matot tą nuotrauką? Gražu, šilta, palmės. Tokių pilnas visas internetas. O už jos tiek liūdesio ir skausmo slypi, kad mama sužinojus pati nušautų, sakydama "nesikankink, vaikeli".

Aš tik..nežinau. Noriu, kad nebeapsimetinėtų žmonės. Atsisuktų vienas į kitą ir pasakytų "žinai, man sunku. pasikalbam?" O tada sėdėtų iki ryto ir iškalbėtų viską, kas guli ant širdies, apkabintų vienas kitą ir būtų tikri.