City24.lt

Negalutiniais Registrų centro duomenimis, pirmąjį šių metų mėnesį šalyje pardavimo sandoriais perleista 7 840 pastatų, patalpų ir žemės sklypų. Tai 22,5 proc. mažiau nei praėjusių metų gruodį ir 3,9 proc. mažiau nei 2017 m. sausį, kai pirkėjai įsigijo atitinkamai 10 120 ir 8 160 nekilnojamųjų daiktų.

Per pastarąjį mėnesį savininkus Lietuvoje pakeitė 2 374 butai. Tokie mėnesio butų pardavimų rodikliai – žemiausi per pastaruosius porą metų. Nuo 2017 m. pabaigos rezultatų jie atsiliko 12,9 proc., o lyginant su pernykščio sausio pardavimais, buvo 2 proc. mažesni.

Tuo metu pernai augusi šalies individualių namų rinka išliko aktyvi ir pirmąjį 2018 m. mėnesį – per šį laikotarpį šalyje įsigytų namų skaičius siekė 669. Nors tai yra beveik penktadaliu mažiau lyginant su gruodžio rezultatais, praėjusių metų pradžioje fiksuotus rodiklius šiųmečiai sausio pardavimai lenkia 11,9 proc.

Vilniuje savininkus pakeitė 757 butai. Per mėnesį jų pardavimai smuktelėjo 15,4 proc., o lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, buvo 7,8 proc. mažesni. Praėjusį mėnesį sostinėje taip pat įsigyti 66 individualūs namai. Pastarasis rodiklis vos keliais vienetais žemesnis nei gruodį, o praėjusių metų sausio rezultatus viršija penktadaliu.

Sausiui nebūdingu aktyvumu išsiskyrė Kauno būsto rinka. Per pirmąjį metų mėnesį šiame mieste pirkėjai įsigijo 333 butus ir 66 namus, o tai yra atitinkamai 3,3 proc. ir 69,2 proc. daugiau nei praėjusių metų pradžioje. Palyginimui, gruodį Kaune buvo parduota 360 butų ir 76 namai.

Po itin aktyvių 2017-ųjų, didesnis atokvėpis buvo jaučiamas žemės sklypų rinkoje. Iš viso per pastarąjį mėnesį Lietuvoje sandoriais buvo perleisti 3 508 sklypai – trečdaliu mažiau nei gruodį ir 10,9 proc. mažiau nei pernai sausį.

Šviestuvai: griežtos formos, minimalistinis stilius

Nemaža dalis apsukresnių pirkėjų įvairias būsto vidaus įrengimui skirtas medžiagas suplanuoja įsigyti metų pradžioje. Pasak prekybininkų, toks sprendimas tikrai pasiteisina, nes šiuo laikotarpių ne tik gaunamos naujų kolekcijų prekės, bet ir taikomos didelės nuolaidos.

Kaune, prekybos miestelyje „Urmas“ įsikūrusios parduotuvės „Šviestuvai pigiau“ konsultantas Manvydas Dumčius prognozuoja, kad šiemet ir toliau didės griežtų formų, vintažinio pramoninio ir minimalistinio stiliaus šviestuvų populiarumas.

„Dar viena populiarėjanti naujovė – šviestuvai su 3D gaubtais ir pulteliu reguliuojamas LED apšvietimas. Dabar išties palankus metas apsipirkti, nes dideliai daliai asortimento taikome nemažas nuolaidas, o itališkus šviestuvus galima įsigyti ir iki 70 proc. pigiau“, - pasakojo M. Dumčius.

Naujos grindų kolekcijos stebina natūralumu

Prekybos miestelyje veikiančios parduotuvės „Geros grindys“ atstovė Rasa Sutkienė sako, kad naujos laminuotų grindų kolekcijos stebina dar didesniu natūralumu.

„Spalvų gamos išlieka panašios į ankstesnių metų, bet panašumas į tikras medines grindis tiesiog stulbina. Jau ir anksčiau atskirti būdavo nelengva, o dabar jausmas dar geresnis, tiek žiūrint, tiek liečiant. Iš to, kad jau jaučiame labai didelį klientų susidomėjimą šia kolekcija, galima spėti, kad maksimalus natūralumas bus pagrindinė šių metų tendencija“, - prognozavo pašnekovė.

Dar viena pastaruoju metu populiarėjanti naujovė – ultravioletiniams spinduliams atspariu laku padengtos ąžuolo lentos, leidžiančios labai ilgą laiką išsaugoti natūralią medienos spalvą.

„Dabar sulaukiame daug klientų ne tik norinčių susipažinti su naujovėmis, bet ir tų, kurie nori sutaupyti. Visoms laminuotoms grindims ir ąžuolo parketui dabar taikome 25 proc. nuolaidą, o praeitų metų kolekcijų likučius išparduodame net su 35-50 proc. nuolaida.

Reikia daugiau erdvės: grįžta fototapetai

Tapetų parduotuvės „Wall Deco“ atstovė Jovilė Dovydaitytė pastebėjo, kad pastaruoju metu į madą vėl grįžta fototapetai.

Palyginti su rugsėjį atliktos apklausos rezultatais, galvojančių, kad būsto kaina toliau augs, padidėjo 3 proc. punktais, o kad mažės, padidėjo 2 proc. punktais. Tokie svyravimai patenka į standartinės paklaidos intervalą, todėl galima teigti, kad gyventojų lūkesčiai per ketvirtį statistiškai nepasikeitė ir gyventojai buvo gana optimistiški dėl būsto kainų pokyčių artimiausiu metu.

Nors Vilniuje praėjusiais metais būsto kaina augo lėčiau negu kituose šalies regionuose, čia gyvenantys ir toliau yra didžiausi optimistai dėl būsto brangimo šalyje per artimiausius dvylika mėnesių. Tiesa, per metus galvojančių, kad būstas brangs, sumažėjo nuo 69 proc. iki 64 proc., o laukiančių, kad gyvenamojo nekilnojamojo turto kaina nesikeis, pagausėjo nuo 10 iki 18 procentų. Kauno apskrities gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainos nei per ketvirtį, nei per metus, beveik nepasikeitė, tad kol kas negalima tvirtinti, kad Kauno regione dėl atsigaunančių investicijų gyventojai optimistiškiau vertina galimus būsto kainos pokyčius. Beje, įdomu ir tai, kad mažesniuose regionuose praėjusį ketvirtį padaugėjo apklaustųjų, kurie mano, kad būstas Lietuvoje dar brangs.

Suprantama, dauguma apklausos dalyvių neanalizuoja ir retai tiesiogiai susiduria su nekilnojamojo turto sandorių rinka, todėl jų lūkesčiai dėl kainų labai priklauso nuo to, kaip anksčiau keitėsi kainos ir kokia yra vyraujanti nuomonė šalyje. Tai reiškia, kad jeigu būsto kaina Lietuvoje kasmet augo jau penkerius metus iš eilės, intuityviai tikimasi, kad, kol nėra akivaizdžių ekonomikos smukimo požymių, būstas turėtų daugiau ar mažiau brangti ir toliau. Gyventojų lūkesčiai dažnai yra inertiški ir truputį pavėluoti, o tą galima pastebėti, kai rinkų kryptis greitai keičiasi. Kita vertus, gyventojai yra gyvenamojo būsto pirkėjai, todėl tai, kaip jie yra nusiteikę, rodo ir būsto įsigijimo sandorių skaičiaus pokytį ateityje.

Būsto rinka praėjusių metų antrą pusmetį Lietuvoje stabilizavosi, butų pirkimo sandorių skaičius jau buvo mažesnis negu prieš metus. Po spartaus sandorių skaičiaus augimo 2016 metais toks sulėtėjimas yra sveikintinas, nes jis sulaiko nekilnojamojo turto vystytojus nuo pernelyg optimistinių lūkesčių. Mažesnis pirkėjų aktyvumas lėmė, kad vidutinė būsto kaina 2017 metais, Registrų centro duomenimis, bent jau Vilniuje, kur gyvenamojo nekilnojamojo turto rinka yra pati aktyviausia, augo kur kas lėčiau – naujų butų vidutinė kaina didėjo 1,9 proc., senų butų – 5,8 procento. Tiesa, kituose didmiesčiuose ir mažesniuose regionuose praėjusiais metais kainos augo panašiu ar net spartesniu tempu negu 2016 metais.

Šiais metais, tikėtina, vidutinė būsto kaina Lietuvoje augs lėčiau negu 2017 metais. Naujų būstų pasiūla yra pakankama, paklausa neauga, todėl rinka turėtų būti šiek tiek palankesnė pirkėjui. Tiesa, žmonių pajamos augant ekonomikai tebedidėja, tad gyventojų noras ir galimybės įsigyti pirmąjį ar keisti dabartinį būstą nemažės. Nereikėtų pamiršti, kad didelę įtaką nekilnojamojo turto rinkai turi paskolų palūkanų norma. Kol kas vidutinė būsto paskolos palūkanų norma Lietuvoje per metus padidėjo nedaug (nuo 1,79 iki 1,96 proc. 2017 m. lapkritį, kai kredito palūkanos kintamos) dėl didesnės palūkanų maržos, tačiau per artimiausius kelerius metus skolintis būstui bus brangiau, nes tarpbankinė palūkanų norma EURIBOR neišvengiamai pradės didėti Europos Centriniam Bankui pradėjus kitąmet didinti bazinę palūkanų normą. Todėl augs ne tik jau išduotų, bet ir naujų paskolų palūkanų norma.

Gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų pokyčių 2018 metų pirmą ketvirtį visgi turėtų bent truputį sumažėti, jeigu viešojoje erdvėje vyraus atsargesni ekspertų vertinimai dėl būsto kainų pokyčių šiemet, o pačioje nekilnojamojo turto rinkoje nebus didesnių permainų.

Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą 2017 metų gruodį SEB banko užsakymu atliko rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovė „Baltijos tyrimai“. Iš viso buvo apklausta 1 040 15—74 metų gyventojų 117 šalies vietovių.

Bus sutvarkyti 7 parkai

Vos prieš keletą metų Kauno parkų lankytojai, atėję į poilsio vietas, pasijausdavo lyg grįžę 20 metų atgal į praeitį, nes dauguma parkų alsavo giliu sovietmečiu. Nieko nestebino yrantys pėsčiųjų takai ar sulaužyti suoliukai.

„Darbus pradėjome projektuodami modernias, vakarietiškus standartus atitinkančias aktyvaus ir pasyvaus poilsio erdves. Pernai prasidėję rekonstravimo darbai apėmė Dainavos ir Kalniečių parkus, kur darbai šiuo metu artėja link pabaigos. Draugystės parke, kurį dedikuosime sportui, darbai užvirė prieš porą mėnesių ir bus pabaigti jau šiemet. Šiuo metu taip pat baigiamas rengti Aukštųjų Šančių ąžuolyno sutvarkymo projektas, o netrukus vakarietiškus standartus atitiks ir daugiau sutvarkytų žaliųjų erdvių: Santakos ir Santarvės parkai bei Marvelės slėnis.

Labai džiaugiamės Aleksote užgimusia iniciatyva kurti parką šalia naujo gyvenamųjų namų kvartalo „Parko apartamentai“. Ši žalioji zona dar visai neseniai turėjo skvero statusą, tačiau pačioje 2017 metų pabaigoje savivaldybės Taryba suteikė jam parko statusą“, – pasakoja Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Vilius Šiliauskas.

Svarbi ir aplinka

Pasak jo, tai pirmas atvejis Kaune, kai privačiomis lėšomis kuriamas plačiajai visuomenei atviras parkas. „Tai – sveikintina iniciatyva, nes šiuo atveju verslas užtikrintai gali save vadinti socialiai atsakingu“, – džiaugiasi V. Šiliauskas.

Bendrovei „Centromera“ Aleksote, tarp Šeštokų ir Leipalingio g., plėtojančiai projektą „Parko apartamentai“, tai pirmas bandymas kurti visuomeninėms reikmėms pritaikytą parką.

„Anksčiau nesame įgyvendinę tokių projektų, iki šiol tvarkėme tik gatves. Mums, kaip nekilnojamojo turto vystytojams, aktualu, kad miestas būtų tvarkingas, kad jame iš tiesų būtų gera gyventi, tad norime ir siekiame tobulinti ne tik gyvenamųjų pastatų infrastruktūrą, bet ir gyvenamąją aplinką, žaliąsias zonas. Mūsų planuose – erdvė, kurioje žmonės gali ne tik pasivaikščioti, bet ir aktyviai leisti laisvalaikį suaugusiųjų kompanijoje ar su vaikais“, – dėsto bendrovės „Centromera“ projektų vadovė Vaida Šidlauskienė.

Trūko viešųjų erdvių

Aleksoto bendruomenės pirmininko pavaduotojas Zenonas Šalna pastebi, kad Aleksoto rajonas stipriai urbanizuotas – iš visų pusių išsidėstę gyvenamieji rajonai, mažai žmonėms prieinamų viešųjų erdvių.

„Naujasis parkas Aleksote bus skirtas aktyviam laisvalaikiui ir poilsiui. Tikėtina, kad čia rasis ir prestižinis teniso aikštynas. Pagrindiniai parko koridoriai bus šviesūs, tad teritorija tikrai suteiks saugumo jausmą. Aktyvios zonos labiausiai džiugins vaikus. Čia planuojama įrengti sūpynių, karuselių bei kitokių pramogų, skirtų smagiam laisvalaikiui bei poilsiui. Taip pat parke Lietuvos Nepriklausomybės šimtmečio proga planuojama pastatyti koplytstulpį, skirtą signatarui Jonui Vailokaičiui atminti“, – ambicingus planus vardija Z. Šalna.

Dainavos parke – apšviestas fontanas

Beveik keturių hektarų ploto Dainavos parkas, esantis tarp V. Krėvės prospekto ir Partizanų gatvės, šiuo metu stebina kauniečius atnaujinta infrastruktūra. Darbai čia beveik baigti. Dviračių gerbėjus pasitinka atnaujintas takas, vaikus – modernios žaidimų aukštelės. Vienas iš išraiškingiausių parko objektų – apšviestas fontanas tvenkinyje su beveik penkių metrų srovės plotu, džiuginsiantis kauniečius šiltuoju metų laiku.

Muzikos mylėtojus stebins muzikos aikštelė, įrengta parko šiaurinėje dalyje. Ant nedidelio reljefo pakilimo sumontuota lauko muzikos instrumentų erdvė, sudaryta iš keturių skirtingų instrumentų: skambinimo tūbos, lauko ksilofono, varpų ir mušamųjų būgnų. Gimnastikos aikštelė, nuotykių trasa, pėsčiųjų trasos ir stalo žaidimų vietos – visa tai miesto dovana kauniečiams, ilgai laukusiems kokybiško laisvalaikio mieste.

Veikia šunų vedžiojimo aikštelė

Kalniečių parkas, kurio plotas gerokai didesnis – per 20 hektarų – irgi pasikeitęs neatpažįstamai. Čia jau veikia šunų vedžiojimo aikštelė, kurioje įrengta moderni šunų dresavimo įranga (barjerai, estakados, tuneliai.

Didžiausias bendrų visos šalies kainų prieaugis fiksuotas naujos statybos namų rinkoje. Nors metų pabaigoje, lyginant su liepą–rugpjūtį fiksuotomis kainomis, naujesnės statybos namai šiek tiek atpigo, praėjusiais metais Lietuvoje jie kainavo vidutiniškai 9 proc. daugiau nei 2016 m. Už kvadratinį metrą naujos statybos name pirkėjai pernai mokėjo vidutiniškai 632 eurus. 2016 m. vidutinė fiksuota naujų namų kaina buvo 580 Eur/kv. m, o bendras pastarųjų penkerių metų vidurkis siekė 562 Eur/kv. m.

Mažesniuose miestuose ir kaimuose augusios senesnės statybos namų kainos pakėlė jas į iki šiol neregėtas aukštumas. Senos statybos namai per metus šalyje brango vidutiniškai 3,6 proc. – jų vidutinė kaina nuo 350 Eur/kv. m 2016-aisiais kilo iki 363 Eur/kv. m praėjusiais metais. Ši kaina lenkia rodiklius, fiksuotus dar iki krizės, ir yra aukščiausia nepriklausomos Lietuvos istorijoje. Palyginimui, bendras penkerių pastarųjų metų senesnės statybos namų kainų vidurkis šalyje – 337 eurai už kvadratinį metrą.

Mažiausias pokytis fiksuotas vertinant naujos statybos butų kainas. Jos buvo 1,1 proc. aukštesnės nei 2016 m. kainų vidurkis ir 5,9 proc. viršijo vidutinius penkmečio rezultatus. Vidutinė naujos statybos butų kaina Lietuvoje pernai siekė 1 272 Eur/kv. m.

Tuo metu daugiau nei pusę visos šalies būsto apyvartos sudarančių senesnės statybos butų kainos vien per paskutinįjį metų ketvirtį augo 3,4 proc., o bendras 2017 m. jų kainų vidurkis buvo atitinkamai 6,3 proc. ir 12,1 proc. didesnis nei užpernai ir pastarąjį penkmetį fiksuoti vidutinių kainų rodikliai. Pirkėjai už kvadratinį metrą senesnės statybos bute praėjusiais metais vidutiniškai mokėjo 793 eurus.

Toliau – išsami metų būsto kainų pokyčių apžvalga skirtinguose šalies regionuose.

Naujos statybos butai

Vilniuje naujos statybos butai praėjusiais metais kainavo vidutiniškai 1 578 Eur/kv. m – 1,9 proc. daugiau nei 2016 m., kai jų vidutinė kaina siekė 1 549 eurus už kvadratinį metrą. Lyginant su penkių pastarųjų metų kainų vidurkiu, pernai už naujos statybos butus sostinėje pirkėjai mokėjo 6,5 proc. daugiau.

Kituose šalies didmiesčiuose – Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje – naujesnės statybos butų kaina per metus išaugo penktadaliu ir 2017-aisiais siekė 1 123 eurus už kvadratinį metrą. Palyginimui, užpernai už tokio tipo būstą pirkėjai šiuose miestuose mokėjo vidutiniškai 936 Eur/kv. m, o per pastarąjį penkmetį – 884 Eur/kv. m.

Mažesniuose miesteliuose ir kaimo vietovėse naujų butų kaina, lyginant su užpernai fiksuotais vidurkiais, augo 6,5 proc., su bendras penkių metų rodikliais – 9,9 proc. Butai naujos statybos namuose kaimo vietovėse pernai kainavo vidutiniškai 726 Eur/kv. m.

Senos statybos butai

Sostinėje kainų pokytį labiausiai pajautė senesnės statybos butų pirkėjai. Tokio būsto kaina Vilniuje per metus kilo 5,8 proc. ir siekė 1 355 Eur/kv. m. Pastaruosius penkerius metus senos statybos butų kaina sostinėje buvo vidutiniškai 12,8 proc. žemesnė už 2017-ųjų rodiklį.

Didesnis kainų augimas fiksuotas likusiuose keturiuose didmiesčiuose, kur kvadratinis metras senos statybos bute pirkėjams pernai kainavo vidutiniškai 792 eurus. Ši suma atitinkamai 11,4 proc. ir 17,4 proc. lenkia 2016 m. (711 Eur/kv. m) ir bendrus 2013–2017 m. (673 Eur/kv. m) kainų vidurkius.

Rajonų centruose, kur senos statybos butai sudaro daugiau nei 70 proc. apyvartos, šio segmento kainos per metus kilo labiausiai. Pirkėjai už butą senesnės statybos name praėjusiais metais čia mokėjo 12,6 proc. daugiau nei užpernai – vidutiniškai 381 Eur/kv. m. Lyginant su penkerių metų vidurkiu, senų butų kaina rajonų centruose pernai buvo aukštesnė penkiasdešimčia eurų (15 proc.)

Kaimiškose vietovėse senesnės statybos butai vidutiniškai kainavo 374 eurus už kvadratinį metrą. Palyginimui, 2016 m. fiksuotų kainų vidurkis buvo 6,9 proc. žemesnis (350 Eur/kv. m), pastarųjų penkerių metų – 16,3 proc. žemesnis (322 Eur/kv. m).

Naujos statybos Namai

Vilniuje, lyginant su 2016 m. fiksuotomis kainomis, naujos statybos namai brango 4,9 proc. ir kainavo vidutiniškai 876 Eur/kv. m. Palyginus su bendra penkerių metų statistika, už kvadratinį metrą naujos statybos name pirkėjai Vilniuje pernai mokėjo maždaug šimtu eurų, arba 11,5 proc., daugiau.

Kituose didžiuosiuose miestuose fiksuotas nuosaikesnis naujų namų brangimas. Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje naujos statybos namų kaina 2017-aisiais vidutiniškai siekė 614 Eur/kv. m – 3,5 proc. daugiau nei užpernai (593 Eur/kv. m) ir 9,7 proc. daugiau nei bendras pastarųjų penkerių metų vidurkis (560 Eur/kv. m).

Didžiausias kainų pokytis buvo matomas mažesniuose miestuose ir miesteliuose. Per metus naujos statybos namų kainos čia kilo 11,6 proc. ir pernai siekė 594 eurus už kvadratinį metrą. Lyginant su vidutine penkerių paskutiniųjų metų kaina, ši suma 14,8 proc. aukštesnė.

Senos statybos Namai

Senos statybos individualių namų kainomis pernai galėjo džiaugtis Vilniaus pirkėjai. Sostinėje šio tipo būstas kainavo mažiausiai nuo 2013 m. – 915 Eur/kv. m. Praėjusių metų vidutinė kaina buvo 2,2 proc. žemesnė už fiksuotą 2016-aisiais (936 Eur/kv. m) ir 0,6 proc. žemesnė už vidutinius penkmečio rodiklius (921 Eur/kv. m).

Likusiuose didmiesčiuose senos statybos namų kainos kito nežymiai – jų kvadratinio metro kaina per metus pakilo keletą eurų ir beveik nesiskyrė nuo pastarųjų penkerių metų vidurkių. Už tokio tipo būstą keturių didžiųjų miestų gyventojai pernai vidutiniškai mokėjo 536 Eur/kv. m.

Rajonų centruose pastaraisiais metais kilusios kainos šiame segmente taip pat stabilizavosi ir per metus sumažėjo 1 proc. Kvadratinis metras senos statybos name pernai čia kainavo vidutiniškai 319 eurų. Palyginimui, pastarojo penkmečio vidutinė kaina buvo 4 proc. žemesnė ir siekė 307 Eur/kv. m.

Vidutinį šalies senos statybos namų kainų augimą labiausiai lėmė mažesnių miestelių ir kaimiškųjų vietovių rinka. Čia fiksuota ne tik didžiausia šiam būsto segmentui tenkanti apyvartos dalis, tačiau ir didžiausias kainų pokytis. Mažųjų miestų gyventojai už senesnės statybos namus pernai mokėjo daugiau nei bet kada anksčiau – vidutiniškai 281 eurą už kvadratinį metrą. Tokia kaina yra 8,5 proc. aukštesnė nei 2016 m. (259 Eur/kv. m) ir 14,7 proc. lenkia pastarųjų penkerių metų vidurkį (245 Eur/kv. m).

Finansai, laikas ir kompetencija – bene svarbiausi kriterijai, į kuriuos atsižvelgus paprastai priimamas svarbus sprendimas. O kokių klaidų vengti ir į ką atkreipti dėmesį, pataria skirtingu keliu pasukę du vilniečiai.

Pirkti pastatytą namą brangiau, bet patogiau

Nusprendęs, kad metas šeimai keltis į nuosavą būstą, vilnietis Laurynas su šeima svarstė kelis variantus – pirkti butą, jau pastatytą namą ar jį statytis patiems. Pirmasis pasirinkimas buvo greitai atmestas, nes įsigyti naujos statybos trijų kambarių ir ne mažesnį nei 70 kvadratinių metrų butą gerame miesto rajone jaunai šeimai neleido finansinės galimybės.

Galvodamas, kiek kainuoja namo statyba, jis atliko preliminarius skaičiavimus, kurie parodė, kad statytis namą patiems yra gerokai pigiau negu pirkti jau pastatytą. Vis dėlto Laurynas tvirtina greitai suvokęs, kad savo jėgomis kokybiškai ir finansiškai efektyviai pasistatyti būsto negalės.

„Galbūt ir buvo galima sutaupyti pinigų statant namą patiems, tačiau tai būtų kainavę daug laiko ir nervų. Mums būtų tekę ieškoti gyvenamosios paskirties , o tokio neradus keisti paskirtį. Tai irgi trunka laiko, o ir papildomai kainuoja. Kadangi neturėjome kompetencijos statybų srityje, būtų tekę samdyti statybos darbų vadovą. Dėl to statomo būsto kaina būtų dar gerokai išaugusi.

Be to, vadovaujuosi požiūriu, kad kiekvienas turime daryti tai, ką gerai mokame ir suprantame. Todėl, jeigu nežinai, kaip statyti namą, ir tokie rūpesčiai tau kelia didelį galvos skausmą, geriau sumokėk daugiau, bet įsigyk specialistų jau pastatytą būstą“, – patarimais dalijosi Laurynas.

Namo paieškos netruko

Nors šeimos poreikius ir skonį atitinkantį pastatytą namą rasti sudėtinga, paieškos neužtruko. Rinktis buvo iš ko, tevaržė kaina. Atsisakiusi minties apsigyventi arčiau miesto centro šeima pasirinko ekonominės klasės namą Balsiuose. Jis, beje, buvo pirmasis iš apžiūrėtų būstų.

„Tai buvo emocinis pasirinkimas. Mums būstas iš karto patiko, be to, atitiko keliamus vietos ir dydžio reikalavimus “, – pusantrų metų įvykius prisiminė vyras.

Būsto statybų technologijos ir medžiagos pašnekovui nebuvo tokios svarbios. Tiesa, prieš galutinai apsispręsdama, šeima pasikvietė kelis apie statybas ir inžineriją nusimanančius giminaičius, kurie galėtų įvertinti techninius namo statybos aspektus, ir paprašė statytojų atsiųsti statybos proceso nuotraukas.

Apsigyventi naujame name iš karto nepavyko

Vienas svarbiausių jau pastatyto namo privalumų – nereikia gaišti daug laiko tinkamo sklypo paieškoms, namo projektavimui ir statybai. Laurynas buvo apskaičiavęs, kad namo statyba nuo pamatų būtų trukusi ne trumpiau kaip metus.

Visgi iš karto keltis gyventi į įsigytą pastatytą namą pašnekovas negalėjo. Kaip ir beveik visi Lietuvoje statomi ir parduodami namai, šis irgi buvo tik iš dalies įrengtas.

Laurynas juokaudamas sako, kad įsigijo ne namą, o dėžutę gipsinėmis sienomis, kurioje įvesta elektra. Visa kita reikėjo pasidaryti patiems. Šildymo sistemos įrengimas, dujų įvedimas, nuotekų sutvarkymas ir namo vidiniai apdailos darbai truko apie pusmetį.

„Žiūrėjome kelis jau pastatytų ir visiškai įrengtų namų variantus. Tačiau tokiuose namuose jau buvo kažkas gyvenę, o įsigijus tokį būstą vis tiek būtų reikėję bent jau nedidelio remonto. Todėl nusprendėme, kad geriau viską daryti nuo pat pradžių pagal save“, – savo pastebėjimais dalijosi pašnekovas.

Tiesa, visiškai įgyvendinti savo norus nors ir iki galo neįrengtame name sudėtinga ir brangu.

„Namai statomi neatsižvelgiant į individualius poreikius, todėl įsigijus jau pastatytą namą nemažai dalykų norėtųsi perdaryti kitaip, pavyzdžiui, šiek tiek pakeisti kambarių planą, papildomus elektros taškus. Visa tai galima sutvarkyti, bet užima laiko ir papildomai kainuoja. Statant namą nuo pamatų patiems, daugelį dalykų galima pasidaryti geriau ir efektyviau“, – įsitikinęs vilnietis.

Iššūkis – bendravimas su namo statybininkais

Pašnekovas neslepia, kad namo įsigijimo procesas nebuvo toks sklandus, kaip tikėjosi. Pardavėjas įsipareigojo už papildomą kainą per kelis mėnesius sutvarkyti kai kuriuos techninius būsto įrengimo darbus, tačiau jie nebuvo laiku atlikti. Statybininkai nesilaikė duoto žodžio, o jų pažadai buvo nieko verti.

Uždelsti darbai ne tik privertė laukti, kada bus galima įsikelti į naujus namus, bet ir pareikalavo papildomų lėšų neplanuotoms išlaidoms.

„Pirkdamas namą stengiesi visas išlaidas susiskaičiuoti kiek įmanoma tiksliau. Todėl, kai iškyla nemalonių netikėtumų ir tenka papildomai mokėti už tai, apie ką nė nepagalvojai, yra nemalonu. Kitą kartą pirkdamas būstą būčiau apdairesnis – su namo pardavėju išsamiau aptarčiau visas sąlygas, konkrečiau susitarčiau dėl statytojų atsakomybės“, – patirtimi dalijosi vyras.

Pašnekovas taip pat pataria iš anksto apsisaugoti nuo biurokratinių kliūčių ir patikėti namo baigtumo registravimą pardavėjui.

„Tai vienas tų dalykų, dėl kurių vargstu iki šiol. Nors namo statybos ir įrengimo darbai baigti jau prieš kurį laiką, kelis mėnesius nepavyksta įregistruoti namo baigtumo. Todėl perkantiems nevisiškai įrengtą namą siūlyčiau iš anksto su pardavėju susitarti, kad tai būtų jo atsakomybė“, – patarė pašnekovas.

Visgi, nors buvo sunkumų, kurie iškilo įrengiant namą, Laurynas viliasi, kad prie kito šeimos būsto statybų galės pats prisidėti daugiau ir labiau pritaikyti jį šeimos poreikiams.

Perkant pastatytą namą neišvengiami kompromisai

Apsisprendus namą statyti patiems, privalu susitaikyti su tuo, kad statybų derinimas ir pačios statybos užtruks daug laiko net ir tada, jeigu bus samdomi statybos darbų priežiūros vadovai. Vilniečiui Vyteniui namo statybos užtruko šiek tiek daugiau negu pustrečių metų. Vyras sako, kad toks laikas gana trumpas. Dėl greitesnės statybų eigos teko kai ką aukoti.

„Namas turi pabūti, tiesiog pastovėti. Skubant nukenčia kokybė. Pavyzdžiui, pradeda trūkinėti sienos, o kai dažytojai ir tinkuotojai padaro broką, nusprendi jo netaisyti, nes nori kuo greičiau įsikelti į savo namus. Kita vertus, kokybės reikalavimai auginant mažus vaikus mažėja, nes supranti, kad po kurio laiko vis tiek teks daryti remontą“, – pasakojo Vytenis.

Pašnekovas neslepia, kad statyti namą nuo pamatų patiems nebuvo jo šeimos pirmasis pasirinkimas. Iš pradžių jauna šeima ketino įsigyti jau pastatytą namą. Tačiau pastangos surasti tinkamą namą jiems patinkančiame sostinės rajone buvo bevaisės.

„Perkant jau pastatytą namą reikia priimti nemažai kompromisų – dėl kainos, vietos, architektūros ar kokybės. Rasti tokį, kokio pageidauji, turbūt neįmanoma. Kadangi nebuvome linkę į kompromisus, nusprendėme namus pasistatyti savo jėgomis“, – sakė Gulbinų rajone namą pasistatęs pašnekovas.

Didžiausia rizika – nekontroliuojamas namo statybų biudžetas

Vilnietis iš anksto buvo nusižiūrėjęs namui tinkamą sklypą, tik kurį laiką dar laukė ir tikėjosi nusiderėti. Architektą pažinojo asmeniškai, o šis pasiūlė patikimus statytojus. Būtent statybos darbai, pasak pašnekovo, kėlė didžiausią galvos skausmą. Namo statybų priežiūrai pasamdyti specialistai negalėjo užtikrinti darbų kokybės, o sąskaitos už darbus augo kaip ant mielių.

Vilnietis neslepia nemanęs, kad statant namą bus taip sunku kontroliuoti biudžetą. Dėl įvairių iš pradžių neapgalvotų niuansų namo sąmata išaugo gerokai daugiau, negu buvo planuota, – net 25 procentais.

„Teoriškai gal ir galima su statybų bendrove iš anksto labai konkrečiai susitarti dėl statybų sąmatos, tačiau nemanau, kad tai įmanoma praktiškai“, – įsitikinęs vyras.

Pirmenybė jau pastatytam namui

Trečius metus nuosavame name gyvenantis pašnekovas pripažįsta, kad dėl patirties ir žinių trūkumo padarė nemažai klaidų. Viena jų – statyti unikalaus projekto namą.

„Tai buvo gana kvailas sprendimas. Įgyvendinant projektą iškilo nenumatytų reikalų dėl architektūros, statybos, todėl išaugo sąmata, tačiau patys darbai nebuvo atlikti geriau. Statant namą pagal jau kažkur įgyvendintą projektą tokią riziką galima sumažinti ir iš projektą jau įgyvendinusių rangovų reikalauti nurodyti konkrečią statybų sąmatą, terminus ir užtikrinti kokybę“, – patirtimi dalijosi Vytenis.

Vyras viliasi, kad ateityje, ieškodamas šeimai kito namo, tų pačių klaidų nekartos, ir pirmenybę teiks jau pastatytam namui, kuriam reikalinga tik minimali apdaila. Svarbiausias uždavinys būtų rasti namą tinkamoje vietoje. Architektūros ar namo planavimo reikalavimai būtų mažesni.

„Didžiausias jau pastatyto namo privalumas – jame galime nedelsiant apsigyventi ir mėgautis patogiu gyvenimu. Taip, kažkas iš to pasipelnys, bet tau nereikės gaišti laiko derinant projektą, jį įgyvendinant ir nerimauti dėl neplanuotai padidėjusio biudžeto ar netinkamos statinio kokybės“, – sakė pašnekovas.

Dabar unikalaus projekto namą jis statytų tik turėdamas neribotas finansines galimybes. Beje, statyti namą tik gavus paskolą namo statybai ir visiškai neturint savo lėšų, sunkiai įmanoma. Gauti paskolą, kai namas jau pastatytas, yra paprasčiau negu pradedant jį statyti.

Vandens užliejimai dvigubai dažnesni nei vagystės

Per šiuos metus vandens žalos būstui atvejai sudarė penktadalį Europos bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje užfiksuotų namų turto draudimo įvykių. Per 11 šių metų mėnesių tokių įvykių buvo užfiksuota 900 – ketvirtadaliu daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais.

„Kelerių metų iš eilės statistika rodo, jog vandens užliejimai yra pagrindiniai namų turto draudiminiai įvykiai, antroje vietoje pagal dažnumą – dvigubai rečiau nei užliejimai pasikartojančios vagystės. Vandens žalą namuose lemia įvairūs įvykiai – nuo vandentiekio ar kanalizacijos avarijų iki užliejimų, kai vanduo prasiskverbia iš kitų patalpų. Dažniausiai šios avarijos didžiausią žalą padaro tuomet, kai gyventojai yra išvykę ilgesniam laikui, yra sunkiau pasiekiami ir negali greitai sugrįžti į namus“, – komentuoja „ERGO Insurance“ Žalų departamento direktorius Audrius Pilčicas.

A. Pilčico teigimu, nuo šių metų sausio iki lapkričio namų turtą apsidraudusiems dėl vandens žalos buvo išmokėta draudimo išmokų už 186 tūkst. eurų. Vidutinė draudimo išmoka už vandens padarytus nuostolius siekia apie 100 eurų. „Finansiniai vandens avarijų nuostoliai stipriai svyruoja kiekvienu konkrečiu atveju. Tipinė vidutinė išmoka yra sąlyginai nedidelė, tačiau šios avarijos paprastai pridaro rūpesčių ne tik būsto savininkams, bet ir jų kaimynams. Juo labiau, kad daugeliu atveju jų įmanoma išvengti laikantis elementarių saugumo rekomendacijų“, – priduria A. Pilčicas.

Kitas dažnai šventiniu laikotarpiu pasitaikančias avarijas namuose sukelia elektros įtampos svyravimai, dėl kurių sugenda buitinė technika ar namų šildymo sistemos. Kiek rečiau – nesaugiai palikti ar neišjungti elektros prietaisai.

Prieš išvykstant iš namų – uždaryti, išjungti, užgesinti

Statybos ir darnios NT plėtros įmonės „YIT Kausta“ būsto pardavimų vadovė Jurga Vilkenė pataria, kad šventiniu laikotarpiu paliekant būstą ilgesniam laikui be priežiūros reikėtų uždaryti svarbiausias sklendes, išjungti elektros ir multimedijos prietaisus ir bent kartą viską patikrinti.

„Nuo vandens užliejimo apsaugo paprasčiausias metodas – uždaryti pagrindinę namų vandens sklendę, įrengtą prie apskaitos prietaisų. Lygiai tas pats galioja ir elektros įrenginiams: iš budėjimo režimo reikia išjungti visus nereikalingus prietaisus įskaitant televizorių, grotuvą, apšvietimo sistemas“, – patarimais dalijasi J. Vilkenė.

Kita būtinoji išvykimo iš namų rutina – tai elektrinių viryklių, laidynių, skalbimo mašinų patikra. Tikrinant galima apsisaugoti nuo jų gedimo esant elektros svyravimams ar kritiniu atveju – nuo gaisro. Statistiškai beveik penktadalį gaisro atvejų sukelia elektros įrenginių gedimai. Beveik pusę gaisro atvejų lemia neatsargus elgesys su ugnimi ar neatsargus krosnių ir židinių naudojimas.

Žiemos sezono metu dažnuose namuose degamos žvakės, užkuriami židiniai. Prieš išvykstant iš namų nepriklausomai nuo išvykimo trukmės – kelioms valandoms ar kelioms dienoms, įsitikinkite, ar nepalikote degančių žvakių ir židinių.

Geriausia prevencija – tinkama ir reguliari priežiūra

Geriausia prevencija nuo būsto inžinerinių sistemų avarijų – reguliari jų priežiūra ištisus metus. Šventiniu laikotarpiu belieka išlikti budriems ir atsargiems arba visa tai patikėti išmaniosioms namų sistemoms.

„Labai dažnas atvejis, jog vandens pralaidumas būstuose atsiranda dėl susidėvėjusių santechninių prietaisų. Kita dažna vandens užliejimų priežastis yra statybų metu neatidžiai į kitą vietą perkeltos instaliacijos arba klojant grindis vinimi pažeisti vamzdžiai. Įsirenginėjant ar remontuojant būstą verta samdyti patikimus specialistus, kelis kartus patikrintų pagrindinių instaliacijų įrengimą, nes vėliau baigus darbus, šių defektų taisymas brangiai kainuoja“, – pataria „YIT Kausta“ atstovė.

Pasak jos, nuo tokių negandų apsaugo išmaniosios namų sistemos, kurios vos užfiksavusios vandens nutekėjimą išjungia inžinerines sistemas ir apie tai nuotoliniu būdu informuoja būsto savininką. Tenka pripažinti, kad išmanieji namų priežiūros įrenginiai dažniausiai įrengiami individualios statybos būstuose, o daugiabučiuose kol kas jie naudojami rečiau.

Turėti patikėtinį ir nesiskelbti socialiniuose tinkluose

Paliekant namus be priežiūros ilgesniam laikui, rekomenduojama turėti patikimą žmogų, kuris galėtų patekti į būstą ištikus nelaimei ar, išvažiavus neįprastai ilgam laikui, galėtų reguliariai patikrinti namus.

„Praktikoje vis dar pasitaiko atvejų, kai žmonės namus palieka vos pažįstamam asmeniui. Reikia įsidėmėti, kad vagišiams pagrindiniai informacijos šaltiniai yra ir iš lūpų į lūpas sklindanti informacija ir, žinoma, žmonių elgsenos stebėjimas – šviesų neuždegimas vakarais namuose, seniai automobilio stovėjimo vietoje pasirodęs ar ilgai iš jos nepajudėjęs automobilis“, – komentuoja J. Vilkenė.

Bendruomeniškai gyvenantys kaimynai taip pat padeda vieni kitus apsaugoti nuo nelaimingų atsitikimų ar vagysčių. Šį principą inicijuoja policija, reguliariai organizuodama „Saugios kaimynystės“ akciją, taip pat palaiko ir „YIT Kausta“, skatindama bendruomeniškumą savo įgyvendintuose projektuose. Pilietiški kaimynai reaguoja į neįprastą triukšmą, įspėja apie netikėtus gedimus.

Siekiant suteikti galimybę mokytis dar efektyviau naudoti ir pritaikyti geriausius skaitmeninės statybos sprendimus, Vilniaus Gedimino technikos universitete vykusios paskaitos metu universitetui buvo padovanota itin pažangi Vokietijos statybų inovacijų bendrovės „RIB Software SE“ programinė įranga.

Programinės įrangos „RIB iTWO“ trijų darbo vietų licencija buvo suteikta tarpininkaujant darnios NT plėtros ir statybos paslaugų bendrovei „YIT Kausta“ ir bus naudojama ruošiant VGTU Statybos ir Aplinkos inžinerijos fakultetų studentus.

Naujos galimybės ir studentams, ir verslui

Nors dar 2016 m. buvo priimta ES direktyva, reikalaujanti, kad BIM būtų privalomai naudojama viešai finansuojamiems statybos objektams, šalies statybų rinkoje, ši technologija dar tik pradeda įsigalėti – trūksta ir dalies įmonių ryžto dirbti su naujais įrankiais, ir specialistų, kurie būtų kompetentingi jais naudotis.

Šios licencijos gavimas – ilgalaikio „YIT Kausta“ ir VGTU bendradarbiavimo rezultatas, siekiant dalintis patirtimi ir paruošti jaunuosius specialistus darbui pažangiausiose kompanijose bei skatinti visos šalies statybos srities skaitmenizavimą.

„Su VGTU bendradarbiaujame ne vienerius metus. Tikime, kad tik dalindamiesi geriausiomis praktikomis ir patirtimi bei nuolat diskutuodami, galime prisidėti prie tvaraus, darnaus ir efektyvaus statybų sektoriaus augimo bei užtikrinti, kompetentingų specialistų paruošimą. „RIB iTWO“ – tai galinga 4D/5D BIM technologinė platforma, kurią naudojame ir savo įmonės veikloje. Džiaugiamės, kad ši programa bus įdiegta mokymo programose ir padės ruošti šiuolaikinius statinio informacinio modeliavimo, statybos inžinerijos, statybos technologijos bei valdymo specialistus“, – teigia Kęstutis Vanagas, bendrovės „YIT Kausta“ generalinis direktorius.

Šiuo metu VGTU veikia atskira skaitmeninės statybos magistro programa. Tačiau naujoji platforma bus integruojama ir į bakalauro studijų modulius. VGTU Statinių skaitinio ir informacinio modeliavimo technologijų centro direktorius doc. dr. Vladimiras Popovas pastebi, kad nors skirtingos skaitmeninės technologijos į mokymo procesą įtraukiamos nuolat, su „RIB iTWO“ platforma siejami dideli lūkesčiai.

„Nors projektavimo srityje įvairių priemonių pasirinkimas yra platus, naujoji programa leidžia vienoje sistemoje automatizuotai sujungti įvairius projektavimo ir statybų elementus. Magistro programoje bus ruošiami specialistai, kurie mokės ja naudotis, bei valdyti visą statybos procesą. Dabar šioje programoje studijuoja 21 vienas studentas, tačiau planuojame, kad ateityje kasmet bus įtraukiama iki 100 ne tik statybos, bet ir aplinkos inžinerijos bei kitų sričių studentų. Programinės įrangos, įdiegimo ir apmokymų vertė net akademinei institucijai siekia per 30 tūks. eurų, tad ši dovana mums labai reikšminga“, – pasakoja doc. dr. V. Popovas.

Pasak jo, universitete nuolat stengiamasi supažindinti su geriausiomis praktikomis ir priemonėmis, o „Rib iTWO“ yra viena tokių. Ši priemonė leidžia suvaldyti labai daug skirtingų statybos projektų aspektų, o ją įvaldę studentai ateityje galės lengvai prisitaikyti darbo rinkoje ir prisidėti prie naujos inžinierių kartos.

Užtikrina skaidrumą ir efektyvumą

BIM technologija iš kitų išsiskiria savo integruotumu – atskiros projekto dalys yra sujungiamos į darnią visumą, o vientisas informacinis statinio modelis sujungia projektines dalis bei gyvavimo ciklus nuo projekto parengimo iki pastato priežiūros.

Doc. dr. Vladimiras Popovas pasakoja, kad VGTU programose naujoji platforma – dar ne naujųjų technologijų diegimo pabaiga.

„4D technologija prie jau įprasto 3D erdvinio projekto modelio leidžia įtraukti procesų trukmės skaičiavimus, o 5D matmuo – ir finansinius, ekonominis projekto aspektus. Tikimės, kad netrukus turėsime ir 6D pakopą, kuri leidžia valdyti pastato eksploatavimą jau po darbų pabaigimo bei rinkti duomenis“, – apibendrina doc. dr. V. Popovas.

Visgi, specialistai pastebi, kad technologijos diegimui kliudo dalies rinkos dalyvių nenoras mokytis naujų darbo metodų ar padaryti statybas skaidresnėmis. Rinkoje vis dar trūksta aiškaus reglamentavimo ir strateginio skaidrumo valstybiniu mastu. Dar viena iš priežasčių – aukšta programinės įrangos kaina. Verslo įmonei viena programos licencija gali kainuoti iki 10 tūkst. Eurų.

Kadangi technologija leidžia išvengti skirtingų funkcijų sudvejinimo bei rankinio informacijos suvedinėjimo, padeda užtikrinti geresnę kokybę ir efektyviau valdyti projektą. Visame statybų procese naudojama BIM technologija neleidžia skirtingoms šalims veikti nesąžiningai. Šis įrankis gali padėti beveik ketvirtadaliu sutrumpinti statybų ir modeliavimo laiką ir pelną padidinti iki penktadalio.

„YIT Kausta“ jau ne vienerius metus remiasi kolegų iš Skandinavijos patirtimi ir savo projektuose naudoja 4D bei 5D BIM modelius.

„Šiandien projektą galime parengti ir be gyvų susitikimų – programa suteikia galimybę pastatą analizuoti skirtingais pjūviais, iš karto atrasti neatitikimus tarp skirtingų inžinerinių sprendimų, analizuoti darbų kainų kaitą, medžiagų panaudojimo efektyvumą, koordinuoti darbų vykdymą. Visi derinimai vyksta projektavimo metu, o ne statybos aikštelėje. Taip mes galime sutaupyti laiką ir kaštus bei 80 proc. sumažinti klaidų tikimybę“, – patirtimi dalinasi K. Vanagas.

Toji pridėtinė verti gali būti labai įvairi – nuo dalinio ar netgi visiško patalpų įrengimo iki konsultacijų pradedant verslą.

„Dar prieš keletą metų nuomotojai per daug nesuko galvos dėl klientų. Turiu patalpas ir laukiu – vis tiek kas nors paims anksčiau ar vėliau. Pagrindinis nuomotojo darbas būdavo stebėti, kad būtų laiku mokami pinigai už nuomą. O visa kita – paties nuomininko rūpestis“, - pasakoja Tomas Marčiukaitis, daugiau kaip dešimtmetį dirbantis NT srityje.

Dabar, pasak jo, stiprėjanti konkurencija daro savo. Lietuvos didmiesčiuose, ypač Kaune, dygsta daug naujų biurų pastatų, kartu su jais atsiranda ir daugiau prekybinio ploto. Be to, mažėjant gyventojų, prekybininkai gerai pagalvoja prieš atidarydami naują prekybos vietą. Nemažai jų jau išmoko daug pamokų ne kartą bankrutuodami, tad dabar naują verslą pradeda atsargiau ir atidžiai ieško kuo geresnių nuomos sąlygų.

„Vieni savininkai patalpas maksimaliai pritaiko tam tikrai veiklai, tarkim, restoranui. Nuomininkui belieka tik interjerą pabaigti įsirengti sudėliojant paskutinius akcentus pagal savo skonį. Kiti sutinka iš pradžių neimti pinigų, kol verslas įsivažiuos. Dar kiti siūlo įvairią pagalbą tvarkant dokumentus ir netgi konsultuoja verslo įsteigimo klausimais, jei įsikurti nori naujokai“, - teigė pašnekovas.

Prekybos miestelis „Urmas“ turi didžiausią prekybinį plotą Kauno regione, čia įsikūrusios daugiau kaip 2500 parduotuvių. „Urmo“ marketingo vadovas Jonas Plenta sako, kad dabar daugelis nuomininkų skiria didelį dėmesį kokybei dėl to, kad ir pirkėjai, klientai nori kokybiško produkto, o kartu ir komfortiškos aplinkos.

„Palyginti neseniai Vakarinėje mūsų miestelio galerijoje įsikūrė ištisas butikų kvartalas, kuriems reikėjo gerai įrengtų patalpų, labai kokybiško apšvietimo ir kitų komfortiškų sąlygų. Dabar mūsų pikėjai labai pamėgo šias stilingas ir madingas drabužių bei aksesuarų parduotuvėles“, - sakė J. Plenta.

Kitas dalykas, kurį pabrėžė pašnekovas – nuomotojo lankstumas ir sugebėjimas atsižvelgti į nuomininko specifiką.

Negalutiniais Registrų centro duomenimis, lapkritį pardavimo sandoriais perleisti 10 588 pastatai, patalpos ir žemės sklypai. Šie rodikliai yra 3,2 proc. žemesni nei spalio mėnesį, kai buvo parduoti 10 936 nekilnojamieji daiktai, bet 5,2 proc. viršija praėjusių metų rudens pabaigos rezultatus (10 064).

Per pastarąjį mėnesį šalyje perleisti 2 895 butai – tai 4,3 proc. mažiau nei spalį (3 025), tačiau 7,9 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai (2 683). Panaši situacija buvo matoma ir namų rinkoje, kurių pardavimai per mėnesį smuko 11,8 proc. – nuo 992 spalį iki 875 lapkritį, tačiau buvo 9,4 proc. aukštesni nei praėjusių metų lapkritį (800).

Vilniuje per mėnesį savininkus pakeitė 852 butai. Toks butų pirkėju aktyvumas buvo 9 proc. mažesnis nei spalį (936) ir 0,5 proc. mažesnis nei praėjusių metų lapkritį (856). Sostinėje lapkritį taip pat perleisti 63 individualūs namai. Palyginimui, spalį Vilniuje pirkėjai įsigijo 60 namų, praėjusį lapkritį – 72 namus.

Kituose didmiesčiuose būsto rinkos dalyviai taip pat gyveno šiam laikotarpiui įprastomis ramybės nuotaikomis. Kaune butų pardavimai per mėnesį krito 11,6 proc., Klaipėdoje – 7 proc. ir lapkritį siekė atitinkamai 388 ir 281. Gyvenamųjų patalpų daugiau nei spalį parduota tik Šiauliuose (125) ir Panevėžyje (113). Tuo metu individualių namų rinkoje lėtėjimas fiksuotas visuose didžiuosiuose miestuose išskyrus Vilnių.

Rudens pabaigoje mažėjo ir žemės sklypų pirkėjų aktyvumas. Per pastarąjį mėnesį šalyje iš viso perleisti 5 347 žemės sklypai – 1,8 proc. mažiau nei spalį. Vis dėlto, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, šį lapkritį žemės sklypų perleista 3,4 proc. daugiau.

Dizainerės teigimu, įrenginėjant du dviejų kambarių Vilniaus centre esančius butus buvo sprendžiamos skirtingos užduotys: pirmoji – sukurti erdvės įspūdį, antroji – efektyviai išnaudoti kiekvieną kampelį.

„55 kvadratinių metrų ploto bute norėjome parodyti, kad ir sąlyginai nedideliame plote galima gyventi gražiai, patogiai ir kiekvieną dieną džiaugtis savo aplinka. Žmonės dažnai išsigąsta mažesnių erdvių, ima dvejoti dėl patogaus gyvenimo, bijo apsikrauti daiktais ir papildomais rūpesčiais. Efektyviai suplanavus patalpas, parinkus tinkamus atspalvius bei pritaikius baldus, mažesnės erdvės funkcionuoja taip pat puikiai kaip ir didesnės“, – komentuoja interjerų kūrėja.

Šiame interjere vyrauja šviesūs atspalviai – nuo švelniai pilkų iki melsvų. Bute gausu medžio faktūros, tekstilės elementų, o kartu – ramybę ir harmoniją perteikiančių meno kūrinių.

„61,5 kvadratinio metro ploto bute reikėjo suvaldyti didesnę erdvę, todėl buvo pasirinkti tamsesni, interjerą papildantys elementai – minkšti baldai, šviestuvai, taip pat patalpas atskiriančios stiklinės pertvaros. Be papildančių elementų labai svarbų vaidmenį visame buto kontekste atlieka juodos spalvos virtuvės apatinė dalis, – pasakoja Justina. – Mažesnysis butas buvo kurtas kaip erdvė jaunai, bendrą gyvenimą pradedančiai šeimai. Jis „minkštesnis“, skirtas glaudesniam gyvenimui, o erdvesnis – minimalistinis, griežtesnis, labiau industriškas, skirtas itin modernų interjerą vertinantiems gyventojams.“

Svarbiausia – jaukumas ir harmonija

J. Gabrionytė prisipažįsta, jog kurdama šių dviejų būstų stilistiką nesileido į pernelyg ekstravagantiškus eksperimentus: „Būstas – tai erdvė, kurioje žmogus turi nusiraminti, būti harmonijoje su savimi ir džiaugtis savo aplinka. Todėl mūsų tikslas ir buvo sukurti tokį interjerą, kuriame būtų patogu ir jauku gyventi.“

Abiejų būstų interjerai išsiskiria subtilia stilistine žaisme, o juose suderinami ir tokie, iš pažiūros, neįprasti motyvai, kaip, pavyzdžiui, betoninės lubos, paliktos viename iš butų. „Norėjome žmonėms parodyti, kad jaukus gyvenimas gali būti kuriamas kartu su industriniais sprendimais. Lietuviai vis dar bijo betoninių lubų, dažniau jas naudoja komercinėse patalpose. Mūsų ambicija buvo parodyti, kad santykyje su kitais elementais – medžio tekstūromis ir faktūromis, betonas gali atrodyti labai natūraliai ir šiltai“, – pasakoja „YIT Kausta“ vystomo projekto interjero dizainerė.

Paletė – pagal šių metų tendencijas

Dizainerė teigimu, abu interjerai yra įkvėpti gamtos: „Naudojamos tos pačios žemiškos pilkų, rusvų, melsvų atspalvių paletės. Tik vienur kuriami kontrastai su tamsia spalva (juoda), o kitur koloritas kinta niuansais. Žinoma, viso ko ašis – medis. Jis interjere sukuria tą ypatingą jaukumo pojūtį“.

Interjere vyraujantys atspalviai atliepia ir pastarųjų metų koloritų tendencijas. „Šiais metais labai madingi švelnūs pilkšvi, melsvi, žalsvi, rusvi arba rausvi atspalviai. Žmogus yra kilęs iš gamtos, o šių metų interjero tendencijos itin gamtiškos“, – teigia projekto „Čiurlionio 3“ butų interjerų kūrėja.

Paklausta, ar tokie interjero sprendimai yra brangūs, Justina nurodo, jog jų kaina yra vidutinė. „Butų įrengimui panaudotos medžiagos turi gerą kainos ir kokybės santykį, daugelį baldų gamino lietuvių baldų gamintojai. Tačiau tokius interjerus galima įsirengti turint ir mažesnį biudžetą. Lietuvoje kainų įvairovė didelė, reikia tik aiškios idėjos, ir viskas tampa paprasta“, – reziumuoja pašnekovė.

Abu įrengti butai šiuo metu laukia savo šeimininkų.

Sutikti svečius švariuose ir tvarkinguose namuose – dabar jau kitaip nebegalima, šypsosi G. Bagdonienė, neseniai išleidusi knygą apie namų tvarkymą ir taip prisiėmusi tvarkos ekspertės, o pagal knygos pavadinimą – net maniakės įvaizdį. Pačios G. Bagdonienės namai kuriami nuomojamame būste, pradėjus nuo tuščios erdvės ir nuo pat pirmų žingsnių laikantis principo: kuo mažiau daiktų – tuo patogiau gyventi.

„Supratau, kad nesuvaldau namų situacijos – nuolat negaliu rasti raktų, telefono, kitų man reikalingų daiktų. Pastebėjau, kad mes labai sunkiai išsiruošiame pasivaikščioti, nes nerandame dviejų vienodų pirštinių, viskas neturi savo vietos. Ginčai tarp manęs ir vyro kildavo tik dėl namų ir buitinių reikalų. Kai visko prisikaupė tiek daug, kad eidama sau po kojomis rasdavau besimėtančius daiktus, o visi kampai buvo nukrauti dėžėmis, man tiesiog pasidarė bloga. Supratau, kad taip daugiau gyventi nebegaliu ir pradėjau ieškoti atsakymų“, – tikina moteris, dabar jau galinti pasidalinti savo atradimais su kitais.

Vienas iš G. Bagdonienės tvarkos palaikymo principų – apgalvoti, kam skirta kiekviena erdvė ir to nenuolaidžiaujant sau laikytis. Taisyklė paprasta: kuo daugiau turime, tuo sudėtingiau rasti tai, ko mums reikia. Tvarkytis namus G. Bagdonienė tikina įpratinusi net ir vaikus – penkerių dukrą ir trejų sūnų.

„Man visuomet atrodo, kad žaislų mūsų namuose yra per daug. Mes jų kiekį nuolat mažiname. Kartą per mėnesį peržiūrime daiktus, dažniausiai – su vaikais. Iškraustome visas dėžes, ir aš jiems sakau: jei norite naujų žaislų į namus, pagalvokite, ką galite padovanoti savo pusbroliams ir pusseserėms iš šių žaislų ir ko jums tikrai nebereikia. Taip pat turime tokią taisyklę: apie aštuntą valandą vakaro sudedame visus žaislus į jiems skirtas dėžes. Su vaikais sutarėme, kad naktį žaislai turi gulėti ne virtuvėje ar svetainėje, o savo vietose“, – patirtimi dalijasi buvusi teisininkė.

Moteris įsitikinusi, kad namų tvarkymas nebūtinai reiškia pusės dienos paaukojimą buičiai. Anaiptol – pataria nepersistengti ir buities darbams skirti itin apibrėžtą laiko limitą.

„Pavyzdžiui, man reikia po vakarienės sudėti visus indus į indaplovę, sutvarkyti stalą, visą valgomojo erdvę. Atrodo, kad pusvalandį tikrai darbuosiuosi. Kad nepervertinčiau buičiai skiriamo laiko ir nebūčiau laiko iliuzijoje, turiu nusistatyti: kiek laiko aš tam galėčiau ir norėčiau skirti – 10, 8 ar 15 minučių. Bet kokį darbą, kurį sunku padaryti, reikia įsirėminti į laiko limitą ir pamatysite, kad buitis nesuryja tiek daug laiko, daugybę darbų galima padaryti per penkiolika minučių.

Net ir namus galima susitvarkyti – gerai, ne preciziškai, – bet apsitvarkyti prieš ateinant svečiams tikrai galima neskiriant tam net dvidešimties minučių. Bet reikės dirbti efektyviai. Su šeima galima susitarti: tvarkysimės lygiai penkiolika minučių, o kai laikas sutiksės – eisime poilsiauti. Bet tas penkiolika minučių tvarkysimės nuoširdžiai“, – tvirtina G. Bagdonienė.

Pažvelgti į savus namus svečio akimis ir neatidėliojant imtis skaudžiausių vietų. Toks pirmasis G. Bagdonienės patarimas jau dabar norintiems gyventi kitaip. Kitas – per dvidešimtį metų susikurta nedžiuginanti situacija ir įpročiai neišnyksta per dieną, tad pagarbos vertas kiekvienas, net ir mažas žingsnis jaukesnių namų link. Ir galiausiai – visuomet turime pasirinkimą – namus keikti, ar laiminti.

Daugiafunkcinio rajono, į kurio plėtrą viena didžiausių nekilnojamojo turto valdymo ir plėtros bendrovių Lietuvoje „MG Valda“ planuoja investuoti daugiau nei 150 mln. eurų, unikalią kvartalo koncepciją sukūrė 6 didelę patirtį turinčios architektų komandos: „Arches“, „Eventus Pro“, „Architektūros linija“, „T. Balčiūno architektūros biuras“, „Ambraso architektų biuras“ ir „Kančo studija“.

„Sprendimas patikėti rajoną kurti šešioms komandoms priimtas todėl, kad visas būsimas rajonas neatspindėtų vienodos architektūrinės vizijos, o darniai sutalpintų savyje skirtingus požiūrius“, – teigia kompanijos „MG Valda“ generalinė direktorė Sigita Survilaitė-Mekionienė. Būtent šių autorių projektinius sprendinius vertino ir UNESCO ekspertai, tad buvo siekiama išlaikyti tą pačią koncepciją ir jos tęstinumą.

Gyvenamųjų namų kvartalai

Pirmieji „Paupio“ rajono gyvenamųjų namų kvartalai šalia Vilnios upės kranto bus pradėti statyti dar šiemet, juos planuojama baigti 2019 metais. Juose suplanuoti daugiau nei 600 butų: nuo kelis šimtus kvadratinių metrų užimančių prabangių, išskirtinių apartamentų iki jaukių, stilingų, nedidelio ploto butų jaunimui ar jaunoms šeimoms.

„Siekiame ne tik išskirtinės architektūrinės išraiškos, aukščiausių kokybės standartų, bet ir to, kad „Paupio“ gyvenamųjų namų etapų užstatymo sprendimai formuotų nedideles bendruomenes, kuriose virs jaukus vietos gyvenimas“, – sako S. Survilaitė-Mekionienė. „Paupyje“ numatytos ir patalpos vietos bendruomenei, kurios bus neatlygintinai perduotos Vilniaus miesto savivaldybei.

Kad projektas bus unikalus ir išskirtinis rinkoje, byloja ir faktas, jog dar iki pradedant statybos darbus, „MG Valda“ jau yra sulaukusi daugiau nei tūkstančio užsiregistravusių potencialių pirkėjų užklausų „Paupio“ internetinėje svetainėje.

Komercinės ir visuomeninės paskirties kvartalai

Šalia gyvenamųjų namų „Paupio“ rajone įsikurs ir modernus verslo kompleksas, talpinantis savyje aukščiausios klasės biurus, nestandartines ir išskirtines patalpas kūrybinių industrijų verslams, o taip pat įvairias parduotuves, restoranus, klubus, meno galeriją su konferencijų centru, sporto klubą ir vaikų darželį.

„Išskirtinis „Paupio“ akcentas bus stilingas gourmet turgus, po savo stogu talpinsiantis ne tik ūkininkų, žvejų ir kulinarinių meistrų parduodamą produkciją, bet ir keliolika gatvės maisto restoranėlių. Neabejojame, kad šis objektas taps viena mėgstamiausių vilniečių apsilankymų ir susibūrimo vietų“, – apie idėją pasakoja S. Survilaitė-Mekionienė.

Teigiama, kad ypatingas dėmesys kvartale bus skirtas įvairioms visuomeninėms erdvėms – kuriamos aikštės, fontanai, meninės instaliacijos.

„Norime, kad rajonas būtų nuolat gyvas, jame šurmuliuotų žmonės, todėl kurdami koncepciją, stengiamės joje sutalpinti skirtingas funkcijas, ieškojome, ką pasiūlyti čia gyvenantiems, dirbantiems, besisvečiuojantiems. Taip pat turime ambiciją pagaliau žmones sukviesti prie upės, tai padaryti padės jau pradėta atnaujinti Vilnelės krantinė su pėsčiųjų ir dviračių takais, naujasis Paupį ir Užupį sujungsiantis tiltas“, – teigia S. Survilaitė-Mekionienė.

Tam, kad erdvės būtų skirtos žmonėms, o ne automobiliams – jų parkavimui suplanuotos požeminės aikštelės, išsidėsčiusios po visu kvartalu.

Reikšmė miestui

„Paupys“ – pirmasis žingsnis, įgyvendinant didžiausią Lietuvoje „Vilniaus architektūros parko“ konversijos projektą, kurio metu ketinama gyvenimui, darbui bei laisvalaikiui patraukliomis erdvėmis paversti 78 hektarus nenaudojamų, netoli miesto centro esančių pramoninių teritorijų.

„Atkuriant istorines, senamiestyje esančias teritorijas, itin svarbu išsaugoti kontekstualumą, dermę ne tik su gamta, bet ir su kultūrine, istorine, architektūrine aplinka. Paupio projektas – puikus pavyzdys, kai visa tai yra įgyvendinama nepriekaištingai. Jis, tikiu, užduos toną ir ateities projektams. Tai, kad šią teritoriją projektavo net šeši geriausi šalies architektai – laikau didele sėkme. Turėsime senamiesčio paveiksle puikiai derančią architektūrą, tuo pat metu kuriančią ir naujojo Vilniaus veidą“, – teigė vyriausiasis Vilniaus miesto architektas Mindaugas Pakalnis.

Atlikus statybos užbaigimo procedūras, naujus statinius ir nuosavybės teises į juos nekilnojamojo turto savininkai privalo įregistruoti per 3 mėnesius nuo dokumentų, patvirtinančių statybos pabaigą, išdavimo dienos.

Nebaigtų statyti statinių savininkai nuosavybės teises į nebaigtus statyti (ar rekonstruoti) statinius turi įregistruoti per 30 dienų nuo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pažymos apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių išdavimo datos.

Užsitęsus statybos darbams ir jų metu pasikeitus statinio kadastro duomenims, statytojas privalo ne rečiau kaip kartą per 5 metus nuo nebaigto statyti (ar rekonstruoti) statinio įregistravimo Nekilnojamojo turto registre patikslinti duomenis. Svarbu nepamiršti, kad kartu su statybos teisėtumą patvirtinančiais dokumentais registro tvarkytojui reikia pateikti ir statinio kadastro duomenų bylą.

Registruojant daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, jų suvaržymus ar juridinius faktus, atsiradusius ne notaro tvirtinamu dokumentu (pvz., nuomos ar panaudos sutartys), asmuo prašymą įregistruoti daiktines teises Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui turi pateikti asmeniškai ir ne vėliau kaip per 30 dienų nuo jų atsiradimo dienos. Verta žinoti, kad kai nuosavybės teisė atsiranda sandorį patvirtinus notarui (sudarius ir notariškai patvirtinus pirkimo–pardavimo sutartį), savininkui į Registrų centrą atvykti nereikia – informaciją Nekilnojamojo turto registrui pateikia pats notaras.

Teisės aktai numato, kad pavėlavę turto savininkai už daiktinių teisių registravimą turi mokėti 100 proc. didesnį atlyginimą. Todėl, pasak Registrų centro l.e.p. direktoriaus pavaduotojo Kazio Maksvyčio, siekdami išvengti neigiamų pasekmių, t.y. papildomų ir visai nebūtinų išlaidų, savininkai turėtų atsakingai ir laiku registruoti baigtus arba nebaigtus statinius ar teises į juos.

Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje suprojektuota gamykla užims 24 tūkst. kvadratinių metrų plotą. Pradėtas statybas užbaigti planuojama 2019 m. Per kelerius artimiausius metus „Hollister Incorporated“ planuoja Lietuvoje investuoti per 50 mln. Eur ir sukurti apie 300 naujų darbo vietų.

Pasak Jameso W. Humphries, vyriausiojo „Hollister Incorporated“ viceprezidento, atsakingo už tyrimus, plėtrą bei tarptautines operacijas, sprendimą įsikurti Lietuvoje nulėmė kelios priežastys: patogi šalies geografinė padėtis, palanki investicinė aplinka ir itin kvalifikuotų darbuotojų gausa.

Tęsiama mūsų plėtra Europoje, lemianti didžiąją pardavimų dalį, paskatino didinti ir gamybinius pajėgumus. Dėl gerai išvystytos infrastruktūros ir talentingų specialistų Lietuva ir ypač Kauno regionas atitiko mūsų poreikius“, – sakė kompanijos atstovas.

„Naujos investicijos Kauno regione – puiki žinia visam miestui ir medicinos bei inžinerijos sričių specialistams, bei šias žinias įgyjantiems studentams. Vertiname reiklaus ir tik aukščiausios kokybės besitikinčio užsakovo pasitikėjimą. Džiaugiamės, kad būtent Kauno rajone statysime pastatą, kuriame darbuotojai dirbs saugiai, o darbo sąlygos išties bus komfortiškos“, – teigia statybas vykdančios „YIT Kausta“ vadovas Kęstutis Vanagas.

Negalutiniais Registrų centro duomenimis, spalį Lietuvoje pardavimo sandoriais perleisti 10 906 pastatai, patalpos ir žemės sklypai. Tai 3,1 proc. daugiau nei rugsėjo mėnesį, kai gyventojai perleido 10 583 NT objektus, ir 5,3 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai (10 361).

Po pasyvios rudens pradžios, spalį vėl suaktyvėjo būsto pirkėjai. Per mėnesį šalies butų pardavimai augo 6,2 proc. (nuo 2 843 rugsėjį iki 3 019 spalį), individualių namų – 4,2 proc. (nuo 946 iki 986). Palyginimui, praėjusių metų spalį Lietuvoje butų pardavimo rodikliai buvo panašūs (3 013), o namų buvo perleista 13,2 proc. mažiau (871).

Spalis buvo dosnus Vilniaus butų pardavėjams. Per pastarąjį mėnesį sostinėje parduotos 934 gyvenamosios patalpos – tai 3,9 proc. daugiau nei rugsėjį, bet 10,9 proc. mažiau nei pernai spalį. Priešinga situacija buvo matoma Vilniaus individualių namų rinkoje – jų pardavimai 13,5 proc. viršijo praėjusių metų spalio rezultatus, tačiau 23,4 proc. atsiliko nuo rugsėjį fiksuotų rodiklių. Iš viso per mėnesį sostinėje parduoti 59 individualūs namai.

Tuo metu Kaune, Klaipėdoje ir Panevėžyje gyventojai būstą pirko aktyviau lyginant tiek su rugsėju, tiek su praėjusių metų spaliu, o mažėjusiu aktyvumu išsiskyrė tik Šiaulių būsto rinka. Didžiausias augimas fiksuotas uostamiestyje, kur savininkus spalį pakeitė 18 namų ir 301 butas – šie rodikliai yra atitinkamai 80 proc. ir 37,4 proc. didesni nei rugsėjo mėnesį.

Lietingi spalio orai neišgąsdino ir pastaruoju metu aktyvumu pasižyminčių žemės sklypų rinkos dalyvių. Iš viso per pastarąjį mėnesį Lietuvoje perleistas 5 431 žemės sklypas. Palyginimui, rugsėjį visoje šalyje buvo parduoti 5 425 sklypai, pernykštį spalį – 5 001 sklypai.

Projekto pavadinimas žymi aktyvią ir sparčiai besivystančią Vilniaus vietą, kurios gyventojai mėgaujasi visais gyvenimo šalia miesto centro privalumais. „135“ – subalansuotas veržliam, aktyviam ir bendraujančiam sostinės gyventojui.

Projektas išsiskiria tuo, jog gyvenamieji namai buvo statomi šalia verslo centro, tačiau gyventojams išsaugotas privatumo jausmas. Iš viso pastatyti 3 namai su 124 įvairaus ploto butais. Pastarieji drauge su verslo centru formuoja privatų vidinį kiemelį gyventojams. Kiemelis apželdintas daugiamečiais augalais, kurie stiebiasi ant vertikalių medinių tvorelių bei kuria atskiras nedideles erdves suteikdami gyventojams jaukumo ir privatumo. Gyventojų bendruomeniškumą padeda puoselėti kiemelyje stovintis knygų dalinimosi namelis.

Įmonė „Eika“ į naująjį verslo centro „135“ ir daugiabučio kompleksą investavo 16,6 mln. eurų. Visas kompleksas pradėtas vystyti 2015 m. liepos mėnesį. Projekte dar liko neparduota 13 butų.