#paupys

Daugiafunkcinio rajono, į kurio plėtrą viena didžiausių nekilnojamojo turto valdymo ir plėtros bendrovių Lietuvoje „MG Valda“ planuoja investuoti daugiau nei 150 mln. eurų, unikalią kvartalo koncepciją sukūrė 6 didelę patirtį turinčios architektų komandos: „Arches“, „Eventus Pro“, „Architektūros linija“, „T. Balčiūno architektūros biuras“, „Ambraso architektų biuras“ ir „Kančo studija“.

„Sprendimas patikėti rajoną kurti šešioms komandoms priimtas todėl, kad visas būsimas rajonas neatspindėtų vienodos architektūrinės vizijos, o darniai sutalpintų savyje skirtingus požiūrius“, – teigia kompanijos „MG Valda“ generalinė direktorė Sigita Survilaitė-Mekionienė. Būtent šių autorių projektinius sprendinius vertino ir UNESCO ekspertai, tad buvo siekiama išlaikyti tą pačią koncepciją ir jos tęstinumą.

Gyvenamųjų namų kvartalai

Pirmieji „Paupio“ rajono gyvenamųjų namų kvartalai šalia Vilnios upės kranto bus pradėti statyti dar šiemet, juos planuojama baigti 2019 metais. Juose suplanuoti daugiau nei 600 butų: nuo kelis šimtus kvadratinių metrų užimančių prabangių, išskirtinių apartamentų iki jaukių, stilingų, nedidelio ploto butų jaunimui ar jaunoms šeimoms.

„Siekiame ne tik išskirtinės architektūrinės išraiškos, aukščiausių kokybės standartų, bet ir to, kad „Paupio“ gyvenamųjų namų etapų užstatymo sprendimai formuotų nedideles bendruomenes, kuriose virs jaukus vietos gyvenimas“, – sako S. Survilaitė-Mekionienė. „Paupyje“ numatytos ir patalpos vietos bendruomenei, kurios bus neatlygintinai perduotos Vilniaus miesto savivaldybei.

Kad projektas bus unikalus ir išskirtinis rinkoje, byloja ir faktas, jog dar iki pradedant statybos darbus, „MG Valda“ jau yra sulaukusi daugiau nei tūkstančio užsiregistravusių potencialių pirkėjų užklausų „Paupio“ internetinėje svetainėje.

Komercinės ir visuomeninės paskirties kvartalai

Šalia gyvenamųjų namų „Paupio“ rajone įsikurs ir modernus verslo kompleksas, talpinantis savyje aukščiausios klasės biurus, nestandartines ir išskirtines patalpas kūrybinių industrijų verslams, o taip pat įvairias parduotuves, restoranus, klubus, meno galeriją su konferencijų centru, sporto klubą ir vaikų darželį.

„Išskirtinis „Paupio“ akcentas bus stilingas gourmet turgus, po savo stogu talpinsiantis ne tik ūkininkų, žvejų ir kulinarinių meistrų parduodamą produkciją, bet ir keliolika gatvės maisto restoranėlių. Neabejojame, kad šis objektas taps viena mėgstamiausių vilniečių apsilankymų ir susibūrimo vietų“, – apie idėją pasakoja S. Survilaitė-Mekionienė.

Teigiama, kad ypatingas dėmesys kvartale bus skirtas įvairioms visuomeninėms erdvėms – kuriamos aikštės, fontanai, meninės instaliacijos.

„Norime, kad rajonas būtų nuolat gyvas, jame šurmuliuotų žmonės, todėl kurdami koncepciją, stengiamės joje sutalpinti skirtingas funkcijas, ieškojome, ką pasiūlyti čia gyvenantiems, dirbantiems, besisvečiuojantiems. Taip pat turime ambiciją pagaliau žmones sukviesti prie upės, tai padaryti padės jau pradėta atnaujinti Vilnelės krantinė su pėsčiųjų ir dviračių takais, naujasis Paupį ir Užupį sujungsiantis tiltas“, – teigia S. Survilaitė-Mekionienė.

Tam, kad erdvės būtų skirtos žmonėms, o ne automobiliams – jų parkavimui suplanuotos požeminės aikštelės, išsidėsčiusios po visu kvartalu.

Reikšmė miestui

„Paupys“ – pirmasis žingsnis, įgyvendinant didžiausią Lietuvoje „Vilniaus architektūros parko“ konversijos projektą, kurio metu ketinama gyvenimui, darbui bei laisvalaikiui patraukliomis erdvėmis paversti 78 hektarus nenaudojamų, netoli miesto centro esančių pramoninių teritorijų.

„Atkuriant istorines, senamiestyje esančias teritorijas, itin svarbu išsaugoti kontekstualumą, dermę ne tik su gamta, bet ir su kultūrine, istorine, architektūrine aplinka. Paupio projektas – puikus pavyzdys, kai visa tai yra įgyvendinama nepriekaištingai. Jis, tikiu, užduos toną ir ateities projektams. Tai, kad šią teritoriją projektavo net šeši geriausi šalies architektai – laikau didele sėkme. Turėsime senamiesčio paveiksle puikiai derančią architektūrą, tuo pat metu kuriančią ir naujojo Vilniaus veidą“, – teigė vyriausiasis Vilniaus miesto architektas Mindaugas Pakalnis.