Rudens gerybes
Nuvažiavau iš ryto į turgelį ir vėl prisipirkau pilnus krepšius – ir kaip nepirkti, kai moliūgai, svarainiai, šaltalankiai, spanguolės šaukia – ei, pažiūrėk kokie mes gražuoliai ir sveikuoliai...
Aišku, kad jie nieko man nesakė, bet mano vaizduotė jau surašė lapelius ant stiklainėlių – „svarainių sultys“, „šaltalankių sultys su cukrumi“, „spanguolės su medumi ir brendžiu“, „svarainių trauktinė“. Argi jūsų nešildo mintis, kad gūdų žiemos vakarą pamatysite šiuos užrašus ar pakalbinsite svaraininę ? Mane šildo – todėl ir zuju po virtuvę, o vyras juokiasi – matyt šalta žiema ateina, kad tiek atsargų darai...
Taigi, vakar dorojau moliūgą. Spalio 10 d.„Lietuvos rytas“ skyrė du puslapius šiai daržovei pašlovinti – skaičiau su didžiausiu įdomumu. Žinoma, puoliau išbandyti gerus patarimus ir dar negirdėtus receptus.
1. Moliūgų sultys. Skonis labai malonus – neįtartum, kad tai daržovės sultys – greičiau lyg vaisių, gal panašu į obuolį su morka (lyg morka būtų vaisius J)
2. Moliūgų uogienė. Pagal siūlomą receptą neviriau – paskaičiau ir nusprendžiau, kad man labiau patinka uogienė ne su citrina o su apelsinu ir kad kilogramui moliūgo turėtų būti gerokai per daug kilogramo cukraus. Kai virsiu savo uogienę – būtinai parašysiu, nes ji nepaprasta – tinka ir pasmaližiauti ir kaip garnyras.
3. Moliūgų traškučiai. Atradimas ! Moliūgą supjausčiau plonomis drožlėmis (turiu tokį stebuklingą drožtuką – jų būna pirkti per parodas, o jei tokio įrankio neturite, tai turbūt turite rankinę pjaustyklę – su tokia darbas einasi sparčiai). Pasidariau medaus ir alyvų aliejaus mišinį – po šaukštą abiejų ir kiek pašildžiau, kad būtų lengviau užtepti. Įkaitinau orkaitę iki šimtuko, išklojau skardą kepimo popieriumi, išdėliojau moliūgą, aptepiau mišiniu ir pašoviau į orkaitę. Dėmesio – reikia stebėti kas vyksta orkaitėje, nes vieną minutę atrodo, kad dar netraškūs moliūgai, o kitą jau žiūrėk ir per daug rudi. Tik išimti iš orkaitės tokie skanūs ir traškūs, kad negali sustoti ragavęs, tačiau pastovėję , traškumą prarado – ką reiktų daryti kitaip?
Tuo pačiu išbandžiau savo šio sezono atradimą (ačiū Danutei ir Algiui iš Rokiškio) – džiovyklę. Lentynėlėse išdėliojau taip pat pjaustytą moliūgą – vienoje užtepusi medum, kitoje apibarsčiusi cinamonu, trečioje natūralų. Puikumėlis ! Man labiau patiko nei džiovinti orkaitėje – labiau išlaikę natūralų skonį ir ne „popieriniai“ o tokie su „kūnu“. Dar šovė viena mintis ką toliau su tais išdžiovintais moliūgais galima būtų padaryti, bet papasakosiu tada, kai pati išbandysiu.
Dar anyta atnešė apkepo su moliūgais receptą – savaitgalį reikės kepti.
Linkiu ir jums rasti naujų spalvų rudens paletėje.
