Spalvotos dienos

Dabar jau galvoju, kad GAL pagaliau ir išmokau pirštines megzti. Uhu!

Be to, jaučiuosi šūstra, nes pati pynių raštą nusibraižiau. Na ir visų riešinių schemą pasidariau pati, be abejo. Va taip va.

Man gavosi 24 keksiukai. Jeigu kremo dėsite tiek, kiek nuotraukoje, visiems neužteks. Bet kadangi Primus pareiškė, kad jam kremas neskanus, tikslingai kroviau daugiau, kad kažkiek ir „plikų“ liktų. Todėl jeigu norite didelio kalno kremo, padidinkite kiekius maždaug 1,5 karto.

Bananinė tešla

120 g kambario temperatūros sviesto 250 g cukraus 2 kiaušiniai 2 gerai prinokę bananai 0,5 a. š. vanilinio cukraus su vanilės grūdeliais 230 g miltų 1,5 a. š. kepimo miltelių 0,5 a. š. cinamono 0,5 a. š. druskos 200 ml pieno 100 g pieniško šokolado (puikiai tinka ir pardavinėjami jau paruošti pieniško šokolado gabaliukai

Dideliame dubenyje gerai išplakiau sviestą. Subėriau cukrų ir ilgokai paplakiau kol masė tapo puri.

Po vieną įmušiau kiaušinius kaskart išplakdama.

Bananus sutryniau bulvių grūstuve, sudėjau į sviestą, subėriau vanilę ir dar kartą išplakiau.

Kitame dubenyje sumaišiau persijotus miltus, kepimo miltelius, cinamoną ir druską.

Į sviesto masę subėriau trečdalį miltų mišinio ir maišiau mentele tik tol, kol neliko sausų miltų. Įpyliau pusę pieno ir vėl išmaišiau. Tada vėl trečdalis miltų – maišau, likusi dalis pieno – maišau, ir likę miltai – maišau. Šiukštu nepermaišykite, nes sukris.

Orkaitę įkaitinau iki 170˚C.

Tešlą sudėjau į keksiukų formeles. Tešla kepdama tik vos vos pakyla, tad galima drąsiai dėti kokius 2/3 ar net 3/4 formelės.

Kepiau apie 35 minutes. Iškeptus po kokių 10–20 min. perkėliau ant grotelių, kad atauštų.

Žemės riešutų kremas

Skliaustuose – padidinta norma tam atvejui, jei norite didelio kalno kremo ant visų 24 keksiukų.

130 g (190 g) cukraus pudros 230 ml (350 ml) riešutų sviesto be cukraus 70 g (100 g) kambario temperatūros sviesto 0,5 a. š. (1 a. š.) vanilinio cukraus su vanilės grūdeliais 0,25 a. š. druskos 200 ml (300 ml) riebios grietinėlės

Viską, išskyrus grietinėlę, sudėjau į dubenį ir gerai išplakiau.

Supyliau į grietinėlę ir plaukiau, kol masė tapo puri.

Kremą dėjau į konditerinį švirkštą ir spaudžiau ant keksiukų.

Šaltiniai:

Keksiukų tešlos idėja iš Love & Custard. 

Šiemet namelis kitoks nei pirmasis. Pirmojo tešla man visai nepatiko, nes sulaukęs Trijų karalių namelis jau buvo toks pastovėjęs. Tad šiemet ieškojau kažko su daugiau medaus. Adaptavau Food Network receptą. 

Glajus taip pat kitoks. Man visad neramu būdavo, kad vaikai valgo žalią kiaušinį, todėl šiemet pamėginau glajų daryti iš morengų. Sausainiams glazūruoti (kartu nuglazūravom ir namuko detales) man jis labai patiko. Iš morengų pagaminau ir namuko klijus – puikiai klijuoja. Tik, deja, sniegui gaminti jie nelabai tinka. Tad kitais metais bus kur tobulėti. Jeigu jūs kiaušinio baltymo nebijot, galit drąsiai naudoti pirmojo namelio glajų. Idealiai tinka sniegui.

O namuko detalių šablonus naudojom tuos pačius iš Tikkido. Kitais metais norėsiu ko nors su daugiau detalių – kad vaikai turėtų kur pasireikšti.

Tešlos gavosi daugiau nei reikėjo. Išėjo dar viena skarda sausainių. Klijų, jeigu tik detales klijuoti, taip pat per daug. Tačiau bandžiau iš jų ir sniegą gaminti, tad buvo kaip tik.

Tešlai sunaudojau:

130 g medaus 170 g kambario temperatūros sviesto 165 g „Farino“ cukraus 390 g miltų 1 v. š. cinamono miltelių 1 v. š. imbiero miltelių 1,5 a. š. maltų gvazdikėlių 1 a. š. kepinių sodos 2 v. š. vandens

Ką dariau:

Mano medus buvo kietas, todėl jį ištirpinau ant silpnos ugnies. Jeigu turite skysto medaus, jo tirpinti nereikia.

Dideliame dubenyje sviestą išplakiau su cukrumi. Supyliau medų ir dar paplakiau.

Į mažą dubenį įsijojau miltus, subėriau cinamoną, imbierą, gvazdikėlius ir sodą. Gerai išmaišiau.

Į sviesto masę subėriau miltus. Pradėjau minkyti. Įpyliau vandens ir išminkiau tešlą. 

Tešlą padėjau į šaldytuvą kelioms valandoms. Jeigu medaus netirpinote, greičiausiai ir pusvalandžio užteks tešlai sukietėti.

Tešlą kočiojome tiesiai ant kepimo popieriaus ir pjaustėme detales. 

Kepėme iki 190˚C įkaitintoje orkaitėje. Didesnėms detalėms reikia kokių 15 min., mažesnėms gali ir 10 min. užtekti.

Iškepusias detales dar kartą apipjaustėme ir palikome atvėsti.

Namelio klijams sunaudojau:

3 v. š. morengų miltelių 400 g cukraus pudros 4–5 v. š. vandens

Ką dariau:

Išsikepiau morengus ir sumaliau į miltus. Galite ir nevargti. Morengų miltelių būna pirkti. Arba galite nusipirkti iškeptų morengų ir juos susimalti. 

Dubenyje sumaišiau morengų miltelius ir cukraus pudrą. 

Įpyliau 2 šaukštus vandens ir maišiau. Įpyliau dar šaukštą vandens ir vėl maišiau. Galiausiai paėmiau mikserį. Vandens tiksliai neatmatuosi. Tiesiog pyliau po truputį ir žiūrėjau, kas gaunasi. Klijai turi būti minkšti tiek, kad išlįstų pro konditerinį maišelį, bet kieti tiek, kad netekėtų. Jeigu per kieti, pilkite vandens. Jeigu per minkšti, dėkite cukraus pudros.

Jeigu detales dekoruosite, geriau tą padaryti prieš surinkinėjant namuką. Klijai greitai džiūna, tad nereikėjo valandų valandas laukti. Pavyzdžiui, stogą padengėme čerpėmis ir iš karto kėlėme ant namuko – niekas nenučiuožė.

Ogi nespėju! Kas jums, mielieji, sakė, kad aš spėju? Nespėju. Gyvenimas jau toks yra, kad jis eina ir praeina. Ir jam nesvarbu, spėji tu kartu su juo ar ne. Gali viską spėti, gali nieko nespėti, bet vis tiek laikas bėgs, metų laikai keisis, vaikai augs. O iš šono atrodys, kad tu viską suspėjai. 

Ir niekas nesužinos apie vidines dramas. Iš dalies dėl to, kad kalbėti apie tai nepriimtina, netgi gėdinga. Mes norim girdėti apie rožinį ir pūkuotą pasaulį. O iš dalies ir dėl to, kad žinai, jog tu ne pirma ir ne paskutinė. Žinai, kad niekas tau nepadės. Ir žinai, kad tai baigsis po metų, po savaitės, o gal ir po valandos. Paraudosi nuo dūšios į pagalvę ir vėl visi bus gražūs ir mieli.

Šiandien supratau, ką reiškia posakis nematau šviesios dienos. Tikrąja to žodžio prasme. Išėjom su berniukais į lauką ir tik pusiaukelėje supratau, kad aš gi be akinių. Iki tol nebuvo reikalo į tolį žiūrėti: pirštines užmauk, pasupk, pirštines numauk, panešiok, nosį išpūsk, pastumdyk vežimą, gal vis dėl to pirštines užmauk ir t. t. Ir perkeltine prasme. Aplinkui taip viskas niūru, dienos vis dar trumpėja, saulės nematyti. Mane kartais apima jausmas, kad ta pilkuma viduje niekada nesibaigs.

Originaliame recepte naudojamos braškės, bet man jų nesinorėjo. O pertepama maskarponės kremu. Tiesą sakant, susiruošusi gaminti pastebėjau, kad visgi, priešingai mano įsitikinimui, maskarponės neturiu. Tad paimprozavau su varške.

Gaunasi 23 cm skersmens, keturių biskvito sluoksnių tortas.

Šokoladinis biskvitas

Sunaudojau:

400 g cukraus 225 g miltų 1,5 a. š. kepimo miltelių 1 a. š. druskos 1,5 a. š. vanilinio cukraus su vanilės grūdeliais 90 g nesaldintos kakavos 1,5 a. š. sodos 1 v. š. grietinės sodai nugesinti 2 kiaušinius (L dydžio) 250 ml pieno 150 ml rapsų aliejaus 50 g juodojo šokolado (iš 72 proc. kakavos)

Ką dariau:

Stambia tarka sutarkavau juodąjį šokoladą. Kadangi buvo karšta diena, tarkius įdėjau į šaldytuvą.

Į didelį dubenį subėriau cukrų, miltus, kepimo miltelius, druską, vanilinį cukrų ir kakavą. Išmaišiau.

Kitame dubenėlyje šiek tiek paplakiau kiaušinius. Neilgai. Tik tiek, kad susimakaluotų, bet netaptų vientisa mase.

Stiklinėje šaukštu grietinės nugesinau sodą.

Į miltus plakdama pyliau pieną, aliejų, kiaušinius, sodą. Plakiau, kol masė tapo vientisa.

Subėriau šokolado tarkius ir išmaišiau.

Orkaitę įkaitinau iki 175˚C.

Kepti reikia dviejose 23 cm skardose. Kadangi aš turiu tik vieną, pusę tešlos supyliau į riebalais išteptą ir kepimo popieriumi išklotą skardą, o kitą pusę įdėjau į šaldytuvą ir iškepiau vėliau.

Kepiau 35–45 min. Pirmą skardą kepiau 35 min. (mano akimis žiūrint, reikėjo 40 min. kepti), antrą – 45 min., mat ji buvo iš šaldytuvo. 

Vyšnių pertepimas

Sunaudojau:

600 g vyšnių 2 v. š. cukraus pudros 2 a. š. citrinos sulčių

Ką dariau:

Vyšnias nuploviau ir išlaupiau kauliukus. Šiek tiek pasmulkinau peiliu.

Ant vyšnių užpyliau cukraus pudrą ir citrinos sultis. Išmaišiau.

Viską palikau kokiai valandai pastovėti.

Varškės kremas

Sunaudojau:

420 ml plakamosios grietinėlės 100 g riebios (15 proc.) varškės 1 v. š. vanilinio cukraus

Ką dariau:

Varškę sutryniau virtuviniu kombainu. 

Dubenyje plakiau grietinėlę tol, kol pradėjo kietėti.

Į grietinėlę sudėjau varškę ir vanilinį cukrų ir pabaigiau plakti. Masė turi gebėti išlaikyti formą.

Surinkimas

Sunaudojau:

Šokoladinį biskvitą Vyšnių pertepimą Varškės kremą 8 vyšnias

Ką dariau:

Abu biskvitus perpjoviau pusiau. Taip gavau keturis biskvito sluoksnius.

Ėmiau vieną biskvito sluoksnį. Ant jo paskleidžiau trečdalį vyšnių pertepimo, nepagailėjau ir susidariusio skysčio (jo šiek tiek pasilikau viršutiniam biskvito sluoksniui drėkinti). Galiausiai konditeriniu švirkštu lygiai užšvirkščiau ketvirtį varškės kremo (galima tiesiog užtepti, bet man taip patogiau). Viską kartojau dar du kartus.

Uždėjau paskutinį biskvito sluoksnį. Sulaisčiau nuo vyšnių pertepimo likusiu skysčiu. Ant viršaus užtepiau likusį varškės kremą ir sudėjau vyšnias.

Sunaudojau:

5 didelius persikus (apie 900 g) 1 citriną 500 g cukraus 2 a. š. su kaupu vanilinio cukraus 1 a. š. cinamono 0,5 a. š. kardamono 0,5 a. š. muskato

Ką dariau:

Persikus nulupau ir smulkiai supjausčiau. Bandžiau lupti taip, kaip pridera – plikyti karštu, o paskui šaldyti šaltu vandeniu. Bet nesigavo. Spėju dėl to, kad ne tokie jau ir sunokę buvo.

Į persikus įtarkavau vienos citrinos žievelę ir supyliau tos pačios citrinos sultis.

Užpyliau cukrumi, subėriau prieskonius ir išmaišiau. Palikau gerai valandai.

Viriau ant silpnos ugnies apie 15 min. nuo užvirimo. Tada trintuvu (liaudiškai tariant, blenderiu) sutryniau, kol likęs persikų gabaliukų kiekis mane tenkino. Dar paviriau apie 10–15 minučių.

Išpilsčiau į švarius, pakaitintus stiklainius.