#taip

Vėliau pakalbėsim.

žinot… iš kiekvienos kelionės grįžti nebe tas žmogus, kuris buvai kelionės pradžioje. aš kalbu apie tas keliones, kai bendrauji su žmonėmis, susipažįsti su naujais, daug kalbiesi, juokiesi, pamatai, ko dar nebuvai matęs, ir patyri tai, ko dar niekad nebuvai patyręs. va tada tu keliauji. tikrų tikriausiai keliauji. galiausiai - visas gyvenimas yra kelionė. visas gyvenimas yra kelionė po didelį painų rūmą. skirtumas tas, kad tu gali sėdėti viename aukšte ar net dar blogiau - kambary. arba… tu gali keliauti. keliauti kelionėje. ištirti naujus kambarius, naujus aukštus, kvapus, skonius, susipažinti su naujais žmonėmis… ir kai išeini iš kambario, tu keliauji labiau, nei kad keliautum būdamas kambary. tobulėjimo kelionė nesibaigia, jei tu netobulėji dabar. šią akimirką. gal tu tiesiog padarei pertrauką nuo tos kelionės, o gal pamiršai, kad tu gali keliauti, o gal tu net nežinai, kad keliauti galima?!. ir kol neateis kitas keliautojas čia, kol nepakalbins tavęs, kol tu neišgirsi jo balso, nepamatysi jo spinduliuojančios šypsenos mokyklos suole, aktų salėje ar savo kompiuterio ekrane, taip ir nepasijudinsi… ir kai tu tikrų tikriausiai keliauji, visai nepristabdymas tos kelionės (į save? m?), tada keitiesi su kiekviena diena. kasdien tave apsupa vis kitokie žmonės, iš skirtingų žmonių tu klausai skirtingų istorijų, jų aistrų, pomėgių ir rekomenduojamų filmų, knygų… ir iš kiekvieno žmogaus tu semiesi kažko naujo. mokaisi. sužinai. taip keitiesi ir pats. išryškėja dalykai ir savybės, imi geriau pažinti patį save. kelionės yra nuostabios. tiesiog.