#paslaptis

Kai kurie dalykai nesikeičia #paslaptis

View On WordPress

Kurį laiką pragyvenus įtampoje,nesąmoningai nusprendžiau nebegerti (ne tai, kad galėjau kada nors gerti, sučiauptomis savo manekeno lūpomis), kaip tik ant to Verygos sapaliojimų populiarumo. Nežinau, ar čia tas įžymybė man padarė įtaką, greičiausiai ne kiek jis, kiek tuometinis sunkus asmeninis laikotarpis, bet nuo vasaros pradžios prie mėsos atsisakymo (ne tai, kad galėjau kada nors ją kramtyti) pridėjau ir alkoholio nebetoleravimą. Taigi, tapau verygane. Kas pasikeitė per šiuos kelis mėnesius? Sumažėjo įtampos. Supratau, kad nusitašymas išties neitin padeda atsipalaiduoti ilgesniam periodui, o netgi pakiša tam koją. Ir nieku gyvu nesakau, kad trumpalaikė atsipalaidavimo būsena negali būti juo pasiekta. Bet su amžiumi stiprėjančios pagirios, streso kupinas rinkimasis iš šiandien begalybės gėrimo versijų ir kitadienė savigrauža be reikalo užkrauna ir taip perkaitusią smegeninę. Jaučiuosi labiau susitelkusi ir rami. Na, žinoma, įtapos nesukelia ir nealkoholinių gėrimų pasirinkimo nebuvimas bene visuose baruose - te vandens, giros, arba brangaus ir neskanaus belaipsnio alaus - kad neįdomu, tai nelabai ir rūpi. Bendravimas tapo įdomesnis.Taip, įpratus prie skirtingų žmonių stadijų skirtumų, kuriuos blaiviai būnant lengviau identifikuoti, pokalbiai su jais tapo kur kas giliau vedantys - turbūt dėl to, kad girta klausai, bet nebegirdi, o dabar atvirkščiai - negali negirdėti ir neanalizuoti. Netiesa, kad girti žmonės neįdomiai šneka, nevalia nuvertinti net ir tada, kai visiškai nutrūksta loginė minčių seka. Taip pat, atrodytų, jog blaiviam sunkiau išdrįsti kalbėti, bet linkiu šitam mitui nepasiduoti: jeigu nedrąsu blaiviai su blaiviais šnekučiuotis, tai blaiviai su išgėrusiais - kaip du pirštus apsimyžt! Apie mane padaugėjo sąmokslo teorijų. Kad ir kokie įžymybės propaguotų blaivininko kelią, pripažinkime - negerti yra nenormalu. Ir čia ne tik įsivaizduojamos slaviškos įtakos, sunkios lietuviškos gyvenimo sąlygos ar dar kokie biesai. Negerti nenormalu visam pasaulyje, tai galiu patvirtinti iš patirties darbe, bendraujant su svečiais iš užsienio. Kaip prisimerkia jųjų akys, kaip iš nuostabos pakyla balseliai, tiesiog nutinka trumpas jungimas, sistemoje įsivelia klaida. Kažkas nenormalaus! Ir prasideda apmąstymai: pirmiausiai reikia nužiūrėti pilvą, tuomet atsargiai nužvelgti iš blaivininko siūlomą stiklą. Nepasitvirtinus pirmiesiems įtarimams, reikia pakapstyti giliau ir pagalvoti, ar negali tas blaivas turėti kažkokių rimtų sveikatos problemų. Galiausiai, visuomet galima pasitelkti “su manim negeria, vadinasi manim nepasitiki, slepia paslaptį” šabloną. Bet kiti,būna, paprasčiausiai nusišypso ir pamoja ranka, veryganė...  Sunku patikėti, bet aš nestojau į jokią sektą, nepalaikau Verygos ir savęs drauge neklasifikuoju. Geriau galvok, kad slepiu svarbias paslaptis. Svarbias paslaptis, kurias tu išgėręs man papasakojai.

Lietuvių kalbos literatūros vadovėlis.