Jis nekentė žalios spalvos, todėl ji nebenešiojo savo mėgstamiausio megztinio, o kiekvieną rytą dėdavo į akis mėlynus lęšius, kad jis nežinotų, jog jos akys - būtent samanų žalumos. Kartą jis jai pasakė, kad jos plaukai keisto ilgio, o ir galai lyg nušiurę, todėl ji juos nusikirpo, nusikirpo taip trumpai, kaip niekada net pasvajojus nebuvo ir taip, kaip niekada nenorėjo. Jam nepatiko jos geriausia draugė, nes ji per daug šypsojosi ir atrodė pernelyg laiminga, todėl ji nustojo su ja bendrauti, nors tai buvo vienintelis žmogus, priverčiantis ją labiau džiaugtis gyvenimu. O tada jis išėjo, nes jai netiko mėlynos akys prie tamsių plaukų, kurie jam atrodė negražiai per trumpi ir dėl to, kad jam ji atrodė keista, kad neturi draugų.
-V., Ištrauka iš knygos, kurios niekada neparašysiu (improvizacija).
