Tikroji meilė yra prakeiksmas, nes vieną dieną ji priverčia tave tapti savo pačios laimės budeliu.

Gali vadinti mane išprotėjusia, bet aš jau viską žinojau, prieš tau dar tik pasakant

Sako, kad rytas už vakarą protingesnis. Melas. Rytas yra pats baisiausias paros metas, nes būtent tada tave užklumpa visa ta logikos lavina, kurią naktį sėkmingai ignoravai.

Žmonės visada randa būdą sužeisti giliau, net ten, kur atrodo, nebėra sveiko odos lopinėlio.

Sakoma, kad laikas gydo žaizdas. Bet tie, kas tai sugalvojo, tikriausiai niekada neturėjo gyventi su randais, kuriuos maudžia keičiantis orams.

Ir toliau gyvenk taip, tarsi jų nepažinojai, nes iš tikrųjų niekada ir nepažinojai.

Skaudžiausia ne rasti tiesą, o suprasti, kad tavo intuicija tau nemelavo.

Ką diena atima - naktis atiduoda...

Randai nėra tik žymės ant odos, tai įrodymai, kad išgyvenai tai, kas galvojai, tave sunaikins. Kiekvienas pasakoja istoriją, kurią kartais verčiau pamiršti, bet tai padarė tave tuo, kuo esi šiandien. Netarnauk tam, kad parodytum jėgą kitiems. Mes gyvename pasaulyje, kuris verčia tave paslėpti savo žaizdas. Visada atrodyti tobulam, nepažeistam, nenugalimam. Tačiau tiesa yra ta, kad trapumas nepadaro tavęs mažiau vertingesniu, tai tave paverčia žmogumi. Nesigėdyk savo randų, apsaugok juos, globok.

Būti geru žmogumi, nereiškia, kad tu turi gerą gyvenimą.

Kai gyveni griuvėsiuose, pradedi tikėti, kad visi kiti gyvena pilyse.

Aplinkos negali kontroliuoti, kaip sraunios upės - gali tik laviruoti - pasinaudoti srove arba stengtis nepaskęsti...

Kai meilė pasibels į tavo duris, neatidaryk jų iš karto, nes yra žmonių, kurie mėgsta pasibelsti, o paskui pabėgti.

Let me be weird