#suomija

Kasmet skelbiamoje Pasaulinėje laimės ataskaitoje (World Happiness Report) Suomija jau šeštus metus iš eilės išlaiko pirmąją vietą kaip laimingiausia šalis pasaulyje. Nors gali atrodyti, kad ilgos žiemos ir šaltas klimatas galėtų daryti priešingą poveikį, tyrimai rodo, kad Suomijoje žmonės jaučiasi laimingi ne atsitiktinai – tai kruopščiai puoselėjamos sistemos ir vertybių rezultatas. Tvirta…

Pastaruoju metu viešojoje erdvėje daug kalbama apie pareigą ginti šalį ir tai, kaip kitos valstybės sprendžia šį, aštriu tampantį klausimą. Lietuva ruošia nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos sistemos reformą, kurios kai kurie elementai yra panašūs į tuos, kuriuos taiko ir naujausia NATO narė – Suomija. Lietuvoje reformuojant sistemą norima visiškai atsisakyti tarnybos atidėjimo…

Lietuvi, neklausk, ką Europa gali duoti tau, klausk, ką tu gali duoti Europai

Gitanui Nausėdai nepatiko Suomijos pasiūlymai dėl ilgalaikio ES biudžeto, nes jie skriaudžia Lietuvą. O gal Lietuva kalta pati?

Kalbėdamas apie būsimas derybas dėl ES daugiametės finansinės programos, Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sakė, kad ES pirmininkaujančios Suomijos pateiktas pasiūlymas Lietuvai nėra priimtinas. Jis sudaro prielaidas atsirasti “dviejų greičių Europai” ir neužtikrina…

Sveiki visi.

Pradėti rašyti blogą norėjau nuo neatmenamų laikų. Na okey, nuo maždaug 14 metų, bet ką internetui gero gali papasakoti mažame miestelyje gyvenantis ir gyvenimo nelabai matęs paauglys?  ¯\_(ツ)_/¯

Dabar jau turiu pasiteisinimą, jog mačiau šiek tiek pasaulio, gyvenau ne vienoje šalyje, išmokau nemažai dalykų ir taip toliau. Kiekvienas, net ir mažas žingsnelis keliaujant yra savotiškas nuotykis ir dabar aš pradėjau, ko gero, didžiausią savo gyvenimo nuotykį (kol kas) – atvykau į Suomiją.

Kodėl Suomija?

Nuo pat ankstyvos paauglystės labai žavėjausi pasauliu, skirtingomis kultūromis ir kalbomis (gal dėl to esu tokia Eurovizijos fanatikė ir geografijos nerdė?), ir visada jaučiau ypač didelę simpatiją šiaurės šalims, nuo Islandijos iki Suomijos. Kai septintoj klasėj su klasiokais keliavom į Rygą ir Stokholmą, tos 7 valandos, praleistos siaurose Stokholmo gatvelėse, Vazos laivo ir Astridos Lindgren muziejuose, buvo tiesiog magiškos.

Po kelerių metų man pačia gražiausia šypsena nusišypsojo fortūna ir buvau atrinkta dalyvauti tarptautiniuose jaunimo mainuose Suomijoje. Tiesa, mano tėvai tuo metu galvojo, jog tai yra apgaulė, ir mane kažkas nori tiesiog pagrobti, bet, pasinaudojusi savo puikiais Google sugebėjimais, radau daug informacijos apie tokius mainus, įvairias dalyvių istorijas ir juos šiek tiek nuraminau. Beliko tiesiog ruoštis kelionei!

Tuo metu man buvo vos 17 metų ir aš niekada nebuvau susidūrusi su panašia veikla. Į projektą išvykau nežinodama, ko galiu tikėtis, tačiau su mintimi, jog pagaliau aplankysiu vieną savo mėgstamiausių šalių!

Trumpai tariant – šis projektas buvo geriausia mano gyvenimo patirtis. Pirmą kartą sutikau tiek daug skirtingų žmonių iš visos Europos, išmokau būti drąsesne, lengviau komunikuoti anglų kalba, susipažinti su suomių kultūra ir patyriau dar labai labai daug įvairių dalykų!

Projekto dalyviai iš Lietuvos, Suomijos, Rumunijos ir Maltos, du savanoriai iš Austrijos ir Ispanijos, bei erasmus+ programos ekspertė iš Brazilijos, kuri gyvena Slovakijoje. Aš ten kažkur viršuj.

Projekto metu daug sužinojau apie Europos Sąjungos jaunimo programą Erasmus+, kurios lėšomis ir buvo finansuojamas šis projektas, ir šimtai panašių projektų visoje Europoje. 

Europos Sąjunga finansuoja ne tik jaunimo ar studentų mainus, bet ir savanorystės programą (angliškai European Voluntary Service, lietuviškai – Europos Savanorių Tarnyba). Projekto metu ne tik sužinojau daugiau apie EVS’ą, bet ir bendravau su vietiniais savanoriais, kurie apie programą atsiliepė tik gerai.

Kristė mėgsta gerus ir įdomius dalykus, todėl ją labai užkabino mintis apie savanorystę užsienyje. 4 metus dariau šį bei tą (leiskime istorijai šią dalį nutylėti, juk šis blogas bus apie mano ateinančius metus, o ne gyvenimo istoriją :D), iki kol šiemet pagaliau supratau: dabar arba niekada. Radau kontaktus, viską suderinau (jei kam nors įdomios techninės planavimo detalės – kreipkitės privačiai) ir štai aš jau Suomijoje!

Tai ką aš čia veiksiu?

pakrantė Vazoje

Kiekvienas EVS projektas turi suplanuotas veiklas, kuriomis turi užsiimti savanoris. Visoje Europoje yra šimtai prasidedančių, vykstančių ar besibaigiančių projektų, turinčių skirtingas veiklas ir temas. Neseniai vyko šį rudenį išvykstančių savanorių mokymai, kuriuos organizavo mane siunčianti organizacija A.C. Patria (linkėjimai Indrei!), juose dalyvavo dar 10 savanoriauti važiuojančių žmogeliukų ir buvo įdomu sužinoti, į kokius projektus vyksta jie: dvi merginos dirbs su vėžliukais Turkijoje, viena mergina vyksta į Bulgariją dirbti su archeologija ir t.t. Kiti vyksta į projektus Rumunijoje, Italijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje ir kitos šalyse.

Kriste, gana apie kitus, o ką tu veiksi?!,- pagalvojo vienas iš jūsų (tikiuosi). Trumpas mano projekto veiklų apibūdinimas: darbas su jaunimu. Šiek tiek platesnis apibūdinimas: pagalba popamokiniuose būreliuose ir kitose veiklose vietinėje pradinėje mokykloje, veikla vietiniuose sporto klubuose, tarptautiniame klube, susitikimai ir laiko leidimas su vietiniais jaunais žmonėmis, kuriems reikia pagalbos socializuojantis. Ir tai tik kelios pagrindinės veiklos. Bėgant laikui atsiras pastovių, arba vienkartinių veiklų, kuriose reikės mano pagalbos.

Taip pat veikla, kuri prasidės jau šiandien, yra švedų kalbos kursai! Nesėkmingai pradėjusi mokytis švedų kalbą savarankiškai bei univere, pagaliau tai pratęsiu! Ta prasme švedų? Tu kartais ne Suomijoj?,- pagalvojo kažkas (vėl tikiuosi). Teip, švedų, mat Suomija yra dvikalbė šalis, ir miestelis, kuriame aš gyvenu ir savanoriauju, kalba švediškai! Mokytis vietos kalbą yra privalomas dalykas kiekvienam savanoriui, tad laukiu nesulaukiu!

kažkas mielo

Suomių locmanas parodė pavojingą būdą, kaip galima patekti į laivą

Suomių jūrininkai parodė būdą, kaip galima patekti į laivą. Vaizdo įrašą nufilmavo vietos gyventojas Hailuoto saloje. Laivą aplaukusį į  Oulu uostą pasitinka vietos locmanas.

Locmanas yra uosto atstovas, pirmasis užlipantis į laivą, dar šiam esant jūroje, duoda patarimus laivo kapitonui, kaip saugiai įvesti laivą į uostą, jį prišvartuoti bei išvykti atgal į jūrą. Šis neįprastas patekimo būdas į…

Vienas suomis nusprendė parodyti, kaip atrodo gyvenimas Suomijos daugiabučiuose. Iš tikrųjų graži tvarka ir net darosi pavydu bežiūrint… Jie mums primena įprastus miegamųjų rajonų daugiabučius, tik čia namai ne penkių aukštų, o keturių. Žinoma, būna dviaukščių ir triaukščių taip pat. Buto su vienu miegamuoju nuomos kaina siekia  500€. 

Tačiau lyginant su Lietuva skirtumai daugiau nei akivaizdūs… Priekyje namo yra didelė aikštelė, kur telpa šimtai automobilių. Kiekvienas žmogus turi savo parkavimosi vietą ir net yra galimybė prikurti automobilį, jeigu jis neužsiveda nuo šalčio. Tiesa už vietą reikai mokėti – ji kainuoja 10 eurų. 

Prie namo nėra jokių šiukšlių konteinerių. Tam yra atskiras pastatas, kuris uždaromas vartais, kad gyvūnai neateitų ir nepradėtų kuisti šiukšlių. 

Suomijoje žmonės yra mokomi rūšiuoti šiukšles, tačiau tai nėra privaloma. Jeigu nori darai, jei ne – meti į bendrą konteinerį. 

Instrukcijas galima pamatyti keliomis kalbomis. 

Visi balkonai yra įstiklinti vienodai. Kai žmonės darosi viską kartu yra pigiau, o tuo pačiu labai stilingai atrodo. 

Pirmo aukšto gyvenotojai balkono neturi, todėl jiems yra priskirtas lopinėlis žemės, kuri aptverta tvora. Namo kieme nėra jokių automobilių, visiems užtenka aikštelės kuri yra netoliese. 

Taip pat yra garažas dviračiams, o raktus turi visi namo gyventojai... 

Kai manęs klausia, kodėl studijuodama prancūzų filologiją sugalvojau išvykti pusei metų mokytis į Suomiją, nežinau tiksliai, ką atsakyti. Galėjau keliauti į Prancūziją, bet pasirinkau šalį, kurioje šalta, sninga ir sunku mokytis. Sprendimas buvo spontaniškas, neapgalvotas, bet, manau, teisingas.