Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai atliekant ikiteisminį tyrimą dėl įmonės „Foxpay“ veiklos, iš viso buvo sulaikyti 7 asmenys, tarp jų – įmonės savininkė Ieva Trinkūnaitė ir jos sugyventinius Vilhelmas Germanas. Institucijos atskleidžia, kad buvo atliktos 32 kratos, kurių metu rasta 0,5 milijono eurų grynųjų pinigų, technikos ir elektroninės informacijos, kriptovaliutos bei turto, meno…

Stiprios santuokos laikosi ne ant meilės

Meilė, savaime suprantama, yra labai svarbi, tačiau ne visada ir ne visose porose viskas laikosi ant jos.

Meilė – nuostabus jausmas, skatinantis žmogų ryžtingiems veiksmams. Ir tuo pat metu tai – viena didžiausių klaidų. Klaida yra ta, kad iš meilės mes pernelyg daug tikimės, pamiršdami visa kita. Mes manome, kad stipraus jausmo visiškai pakaks visoms problemoms išspręsti. Būna, žinoma, ir taip,…

Dešimtasis Dievo įsakymas draudžia gobšumą ir besaikį norą turėti žemiškų gėrybių; draudžia nežabotą godumą, kylantį iš nepasotinamos aistros turtams ir jų teikiamai galybei; pagaliau draudžia troškimą neteisingai elgtis ir taip padaryti žalos artimo žemiškoms gėrybėms. Šiam įsakymui nenusižengiama, jei artimui priklausančių dalykų trokštama įsigyti teisėtomis priemonėmis.

Jėzus liepia savo mokiniams branginti Jį labiau už visus ir viską, ragina juos dėl Jo ir dėl Evangelijos atsižadėti „visos savo nuosavybės” (Lk 14,33). Prieš pat savo kančią Jis kaip pavyzdį jiems nurodė vargšę Jeruzalės našlę, kuri iš savo neturto atidavė viską, ką turėjo pragyvenimui. Norint įeiti į Dangaus karalystę, būtina laikytis reikalavimo neprisirišti prie turtų.

„Palaiminti, turintys vargdienio dvasią” (Mt 5,3). Jėzus giria vargdienių džiaugsmą, nes jųjau yra Dievo karalystė. Jėzus apgailestauja, kad turtuoliai savo paguodą randa turtų pertekliuje (Lk 6,24). „Išdidusis vaikosi žemiškos galybės, tuo tarpu turintis vargdienio dvasią ieško Dangaus karalystė

Kažin ką pasakytų Jėzus, jeigu būtų gyvas? Kam visa šita prabanga? O, tu ar paaukojai bažnyčiai?

Giedrius.L

lš pradžių Fordo kaip prabangus automobilis sumanymu niekas netikėjo. Jo esmė — automobilio ga­mybą suskirstyti į daugelį operacijų, kiekvieną operaciją patikėti vienam dviem darbininkams, kuriems nereikėtų atsinešti detalių iš sandėlio, rū­šiuoti ir derinti. Gaminamos detalės ir surenkami mechanizmai turi judėti pro darbininkus ant grandinkj, juost4, ritinyrkj. Taip atsirado konvejeris. Ta­da Fordas galėjo samdyti nekvalifikuotus darbininkus, mokėti jiems nedidelius atlyginimus, o ilgainiui daugelj darbinink4 pakeisti automatais.

Masinės konvejerinės gamybos „paslaptis" dabar gerai žinoma visiems. Gaminant daug vienodų prabangių automobilių, galima panaudoti sudėtingiausias bran­gias stakles ir kitokius gamybinius jrengimus, kurie pakeist4 rankų darbą. Išlaidos jrengimams po nedaug paskirstomos tūkstančiams išleidžiann4 maši­n4. Kai gamybos apimtis maža, mechanizacija nuostolinga, nes automobilio Fordo-T, „nevykaliq automobilio", šasi. Išorini šio automobilio  vaizdą, pardavimo kaina labai išauga. Esmė ta — kaip ir kuriam tikslui panaudojama ta paslaptis. Kiekvienas techninis patobulinimas, išradimas, atradimas žmogui gali būti žalingas. Pa­kako Fordui konvejerj paleisti šiek tiek greičiau darbininkui to beveik nepastebint, ir pelnas jau didesnis. 0 po kurio laiko — dar šiek tiek greičiau.Senatvėje, anot žinomo amerikiečių rašytojo Eptono Sinklerio, Fordas tapo „savo milijon4 vergu". Kelius jis užtvindė „važiuojančiomis konservų dėžutėmis". Paskui konkurencija su kitais fabrikantais privertė jj atsisakyti pigaus „T" modelio. Kaip hr kiti, jis ėmė dažnai keisti modelius, naują modelj išleisdamas tada, kai seno jau nebeperka. Savus turtėjimo metodus jis stengėsi veidmainiškai pavaizduoti kaip rūpestj žmonijos gerove, o baigė tuo, kad Hitleris jj, savo vienmintj, pagerbė aukščiausiu apdovanojimu — „Auksinio kryžiaus" ordinu.

Koks uždavinys

Ne mūsų uždavinys — išsamiai papasakoti apie H. Fordą. Pažymėsime viena, kad tarybiniai žmonės vertina jo ryškų išradėjo ir gamybos organizatoriaus talentą, nepaisant to, kad paskutiniais savo gyvenimo metais jis  atsi­dūrė mūs4 prieš4  stovykloje.O štai apie „T" modelj galima papasakoti daug jdomaus. Jis, to meto supratimu, atitiko visus saugaus eismo  reikalavimus ir neturėjo bet kokio nesaikingumo. Konstrukcijos paprastumas plius labai tvirtos medžiagos su­mažino automobilio masę iki 550 kilogram4, kitaip  fariant, ji buvo tris penkis kartus lengvesnė už  didelės mašinos. Pakako 20 arklio jėg4 gaiingumo va­riklio, kad „Fordas" lėkt4 70 kilometr4 per  valandą greičiu.Kuo pasireiškė „Fordo-T" konstrukcijos paprastumas? Pirmiausia  variklis. Visi keturi jo  cilindrai išlieti viename bloke (viefoj atskirti cilindr4, tipišk9 kitoms to meto mašinoms). Variklis aušinamas  vandeniu, tačiau be siurblio, varančio vandenj  aplink cilindrus ir pro radiatori4. Vanduo cirkuliuoja savai­me: cilindr4 sušildytas išsfumia iš radiatoriaus  atvėsusj vandenj vėl j cilindrus. Degalai j variklj teka patys iš bako, jrengto po sėdynėmis: nei rankiniu siurbliu, kaip darė tada šoferiai, nei  išmetamosiomis dujomis nereikia suda­ryti bake slėgio. Greiči4 dėžėje tik dvi pavaros, lengvam aufomobiliui to  visiškai pakanka.  Vietoj keturi4 išilgini4 lakitini4 lingi4 panaudotos dvi sker­sinės. Mašinoje  nėra akumuliatoriaus, žibint4 lempos srovę gauna iš variklio degimo sistemos.