#kavinė

Manoma, jog kava į Lietuvą atkeliavo XVII a. - ją ragauti tuo metu galėjo tik išskirtinę padėtį visuomenėje užimantys asmenys. Ir vėliau kava liko prabangos preke: ja mėgautasi ypatingomis progomis, kartais taupant ji maišyta su miežių kava - taip darė net ir Kauno burmistras J. Vileišis.

Nepaisant didelių kavos kainų, tarpukariu kavos gurkšnojimas jau buvo tapęs tradicija, užimančia svarų vaidmenį intelektualų rateliuose: ne veltui vienas Konrado cukrainės staliukų buvo pramintas “Parnasu” - ten buvo galima rasti V. Krėvę, B. Sruogą ir kitus to meto kūrėjus.

(Foto: B. Sruoga tarp teatro seminaro klausytojų lauko kavinėje, apie 1934 m. ©Maironio lietuvių literatūros muziejus)

1931 m. Teofilis Tilvytis (Julius Boks) sueiliavo:

Pas Konradą pilna svieto sunku rasti tuščią vietą. Kai pusiaudienis ateina visa buržua sueina. Herbačiauskas, Faustas Kirša, urmininkas Kacas Girša eksmajoras ponas Kmitas čia ateina kožnas rytas - ką jie čia kasdieną veikia dargi pagalvoti reikia; vieni kalba apie meną, antri - kas su kuo gyvena. Kurie neturi ką veikti, baisiai mėgsta viską peikti.

Eilėse minima viena populiariausių tarpukario Kauno kavinių - Konrado cukrainė. Joje daugiausiai lankytojų - poetų, rašytojų, dailininkų, profesorių - rinkdavosi apie 12 val, o antrasis lankytojų antplūdis prasidėdavo apie 7-8 val. vakaro, ypač kai nuo XX a. ketvirtojo dešimtmečio kavinėje vakarais pradėti rengti koncertai.

(Foto: Juozapas Albinas Herbačiauskas Vytauto kalno restorano verandoje. Kaunas,1924 m. Prano Būdvyčio nuotrauka. © Maironio lietuvių literatūros muziejus)

Kitos populiarios kavinės buvo “Monika” bei Perkausko kavinė. Pastarojoje rinkosi ne tik kavos, bet ir jo-jo mėgėjai. Šią pramogą mėgo Kauno ponios - jos sėdėdavo kavinėje arčiau gatvės, gėrė kavą, valgė pyragačius, rūkė. Tokiu vaizdu Kaunas veikiausiai nesiskyrė nuo didžiųjų Vakarų Europos miestų - ne veltui buvo vadinamas Mažuoju Paryžiumi...

Už šimto kilometrų, bet tuo metu ir kitoje valstybėje buvęs Vilnius taip pat turėjo įdomią kavinių kultūrą. Žinoma, jog Gedimino pr. veikė serbų restoranas pavadinimu “Jugoslavija” - ten buvo galima įsigyti turkiškos kavos, ledų, limonado.

O kam gi atitektų didžiausio kavos mėgėjo titulas? Mano balsas keliautų Sofijai Čiurlionienei, pas kurią į svečius pagurkšnoti rinkdavosi žymūs to meto literatai. S. Čiurlionienės šūkis buvo: “perkant kavą negailėkite pinigų, o ją verdant - kavos!”

(Foto: Sofija Čiurlionienė savo kambaryje šnekučiuojasi su Zigmantu Skirgaila, ~ 1956. Šeimos archyvo fotografija / Kaunas pilnas kultūros)

- - -

kaleidoskopas griuvėsių

jos vidury tebestovi kavinė

jos viduriuos tebestoviu ir aš

tūkstančius mylių bridau per šukes

žudydamas

valgydamas neviltį

užgerdamas kraują

kad surasčiau kavinę

kraujas tapo arbata

bombos tapo cukrum

ginklas tapo šaukštu

aš tapau žmogum

girdžiu švilpimą

matau šviesą

matau kavinės griūtį

jaučiu mirtį

Daugelis savaitgalį važiuoja pro Tverus į gerai žinomą ir lankomą Lopaičių piliakalnį. Todėl džiugu pranešti, jog nuo šiol keliaujantysis galės užsukti ir pavalgyti – nes nuo birželio 23 dienos naujai įsikūrusi užeiga dirbs ir savaitgaliais.

Šiuo metu užeiga veikia tik darbo dienomis – nuo 10 valandos ryto iki dienos 15 valandos. Turbūt daugelis užduodate sau klausimą: ką galima “gauti” už 2,20€? Nustebsite, nes už 2,20€ jūs gausite sriubą, antrą karštą patiekalą pasirinktinai, o vanduo – nemokamai !

Kokie čia stebuklai? Lopaičių piliakalnis žinomas kaip stebuklinga vieta su savo šaltiniu, bet ar galima pavalgyti šiais laikais už 2,20€ ir dar gauti nemokamo vandens?

Pakalbinome užeigos gaspadinę Alminą Kazakevičienę ir sužinojome, kad užeigoje nėra ir nebus alkoholio, nes pasak gaspadinės “nenoriu, kad man čia alum smirdėtų”. Almina pridūrė, kad tie, kurie nori mineralinio vandens – jo gali įsigyti parduotuvės kainomis.

Almina gimusi Tveruose, čia ir mokyklą baigė, po to išsikraustė į Klaipėdą, kur ilgus metus dirbo maisto gamybos vadove restorane. Kaip sakė pašnekovė, jos gyvenimo svajonė buvo atsidaryti savo restoraną ar užeigą. Ir ši svajonė jai išsipildė.

Alminos užeiga pavadinimu “Atmosfera” yra ne tik jos darbo vieta, bet ir kaip gyvenimo būdas ir hobis. “Būkime vieningi” rekomenduoja šią užeigą, nes būtent joje yra jaučiamas žmogiškumas, o ne troškimas pasilupikauti ir pralobti iš klientų.

Reikėtų nepamiršti ir tai, kad Almina Kazakevičienė sukūrė papildomas 2 darbo vietas, kas šiuo metu kaimuose yra retenybė. Smagu užėjus į užeigą matyti ir augesnio amžiaus žmones, kuriems ši užeiga yra vienintelė vieta pasisėdėti ir pasišnekučiuoti su ten sutiktais kaimynais.

Visus, norinčius nebrangiai ir sočiai pavalgyti, kviečiame užsukti adresu: Tverai, Antano Vaizgirdo g. 4, užeiga “Atmosfera” (buvusi vaistinė).

Vaidas Žemaitis

nueinu į kavinę iš ryto tam, kad galėčiau ramiai sau padirbti tyloje. Paprastai ryte kavinėj susirenka tokie kaip aš - dirbantys tyloje.