(15) Gyvūnėlių istorijos
Teoriškai, jei kambaryje laikai kokį nors augintinį, tave pašalina iš bendrabučio. Praktiškai – bendrabutyje yra mažiausiai 4 šunys, daugiau nei 5 katės ir visi tai žino. Svarbiausia pirmą kartą įsinešti augintinį nepastebėjus budinčioms.(Vienas rusas, Nikita, įsinešdamas kačiuką turėjo kosėti ir leisti įvairius garsus, nes kačiukas visą laiką kniaukė...) Kai jau turi – niekam nerūpi.
Mongolas Naya vis pragano savo šunį. Tada visam bendrabučiui tenka klausytis jo staugimo: “Pūūūūūūūūpsik! Pūūūūpsik!” ir skaityti “Gal kas matė Pupsiką” žinutes. Keista, bet šuo visada atsiranda. (Dar vienas dalykas, iš kurio krizenu kiekvieną kartą sutikus Nayą, yra tai, kad šis šiaip visada vaidiną “kietą” vyruką, bet jau kelis kartus einant pro šalį, teko girdėti jį duše iš širdies traukiant Celine Dion dainas(popierinės sienos – dainuoji kambary – einantys koridoriumi puikiai girdi)).
Šitas mielas padarėlis, vardu 臭臭（ChouChou, kas reiškia arba Smirdžius, arba “Tai, kas kitiems nerūpi, bet tau tai brangu”), mano draugės lenkės Beatos augintinis. Ji ChouChou rado pririštą viela prie medžio. Šiam katinukui maždaug mėnesis su puse, tačiau dėl badmiriavimo jis atrodė ne vyresnis nei dviejų savaičių, visas purvinas, su kyšančiais kaulais... Kinijoje katės dažnai pririšamos visai dienai prie medžio, ant labai trumpos virvės arba vielos, kad negalėtų nieko susimedžioti paėsti. Naktį jas atriša ir paleidžia į parduotuves, kad gaudytų peles. ChouChou buvo pririštas tokiu pat tikslu, nepaisant to, kad jis telpa į delną ir žiurkės, kurias gali pamatyti prie konteinerių, yra didesnės už jį! Na, bet dabar jis yra labai mylimas ir prižiūrimas. Per tris dienas kačiukas taip pasikeitė, kad niekada nepasakytum, jog tai tas pats vargšiukas, kuris buvo pririštas prie medžio.
O kas ne apie gyvūnus... Vėl grįžo karščiai, dieną būna apie 30⁰C. Mokslai spaudžia kuo toliau tuo labiau... Dabar prasidės koliokvumų savaitė, nenoriu net pagalvot apie tai :(
Kalbėjimo paskaitai reikėjo pasiruošti kalbą bet kokia tema. Kadangi Lietuvą prieš mane pristatė kita lietuvė, man teko galvoti kažką kito. Papasakojau apie LindyHop’ą, parodžiau In*Beat video(https://www.youtube.com/watch?v=QnwI3HYo7mg&feature=youtube_gdata_player), visiems patiko. Kalbėjimo dėstytojas nebūtų jis, jei nebūtų paklausęs, ar galiu dabar tiesiog viena pašokti Lindyhopo prieš auditoriją. Mano paaiškinimas, jog visai reiktų partnerio, kad galėčiau šokti porinį šokį, jam buvo ne bėda. Jis bandė įkalbėti kiekvieną vaikiną, kad dabar eitų su manim šokti Lindyhopo, nepaisant to, kad visi apie šį šokį girdėjo pirmą kartą. Visa laimė, entuziastų neatsirado, o pats dėstytojas prie manęs jaučiasi nelabai jaukiai – jis man truputį aukščiau peties – tad pats nešokdino. Visa laimė.
Čia galite matyti maždaug įprastinį ūgių skirtumą..
