Pekinas viešai pareiškė griežtą poziciją dėl augančios įtampos Artimuosiuose Rytuose ir paragino Izraelį sustabdyti karines operacijas. Kinijos užsienio reikalų ministras Wang Yi pokalbio su Izraelio diplomatijos vadovu Gideon Saar metu pabrėžė, kad tolesnė eskalacija gali sukelti rimtų regioninių pasekmių. Kinijos diplomatijos vadovas akcentavo, kad kariniai veiksmai prieš Iranas didina…

Nuo sausio 12 d., įsigaliojus naujos redakcijos Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymui, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai įgyja daugiau galių užkardant ir išaiškinant aplinkosauginius pažeidimus. Aplinkosaugininkai galės lengviau patekti į pažeidėjo teritoriją ir iškart stabdyti teršiančios įmonės veiklą, pažeidimui nustatyti galės naudoti vaizdo kameras ir GPS…

Istina je tableta koju svaki čovjek želi, ali gotovo nitko ne može progutati, jer istina nije informacija nego sud. Nije misao nego mač. Ona nije filozofija koju čovjek doda svom životu, nego presuda koja raskida svaku iluziju u koju se zakopao. Ljudi vole govoriti da tragaju za istinom, da cijene istinu, da žele istinu, ali samo dok istina stoji na sigurnoj udaljenosti od njihova srca. Čim im…

Pročitajte: Rim. 12:2; Fil. 4:8 Računalni programeri koriste izraz “smeće unutra, smeće van”. Ulazne informacije u računalo određuju izlazne informacije – rezultat. Ono što unesete u svoje računalo, ono će i izbaciti. Slično tome, kakav god program uđe u vaš um, tako ćete se i ponašati. Vaše razmišljanje – misaoni život određuje vaše ponašanje, navike, riječi, sklonosti i duhovnost. Iz tog…

Prisiminkite tuos laikus, kai norėjote sužinoti, kas vyksta pasaulyje, ir turėjote įsijungti televizorių ar – o siaube – nueiti į biblioteką. Dabar? Užtenka atsidaryti „Instagram“ ar „TikTok“, ir štai – naujienos, memai, draugų atostogų nuotraukos ir naujausia kaimyno nuomonė apie ekonomiką (nors jis vos baigė mokyklą). Socialiniai tinklai pakeitė ne tik tai, kaip mes gauname informaciją, bet ir kaip ją apdorojame, vertiname ir – deja – kartais visiškai ją ignoruojame. Pasinerkime į šį chaosą draugiškai, su trupučiu sarkazmo ir šiek tiek empatijos, nes, pripažinkime, visi esame šios beprotybės dalis.

Informacija – greita, bet ar kokybiška?

Socialiniai tinklai padarė informaciją greitesnę nei picų pristatymas. Vos kas nors įvyksta – nuo politinio skandalo iki naujo katės video – mes tai sužinome akimirksniu. Problema? Greitis dažnai ateina kokybės sąskaita. Anksčiau, kai skaitydavome straipsnį laikraštyje, jis būdavo bent minimaliai patikrintas. Dabar? „Mano pusbrolio draugo kaimynas sakė, kad vakcinos sukelia magnetizmą“ – ir štai, tūkstančiai žmonių dalinasi šia „naujiena“. Socialiniai tinklai mus išmokė pasitikėti bet kuo, kas atrodo įtikinamai, ypač jei tai patvirtina mūsų išankstines nuomones. O jei dar pridėsime algoritmus, kurie rodo tik tai, kas mus „užkabina“, gauname informacijos burbulą, kuriame tiesa tampa labai lanksti sąvoka.

Dėmesio spanas – trumpesnis nei auksinės žuvelės

Ar pastebėjote, kad nebegalite perskaityti ilgo straipsnio be to, kad ranka automatiškai siektų telefono? Aš irgi kaltas. Socialiniai tinklai, ypač „TikTok“ ar „Reels“, mus pripratino prie 15 sekundžių informacijos dozių. Jei video neužkabina per pirmas 3 sekundes, slenkame toliau. Tai paveikė ne tik mūsų laisvalaikį, bet ir darbą. Bandai susikaupti ties ilgu dokumentu? Smegenys šaukia: „Kur memas? Kur dopaminas?“ Mūsų gebėjimas gilintis į sudėtingą informaciją smarkiai sumažėjo, nes socialiniai tinklai mus treniruoja būti greitais, bet paviršutiniškais.

Informacijos perkrova – sveiki atvykę į chaosą

Prisimenu, kaip anksčiau galėjau perskaityti vieną straipsnį ir jaustis „informuotas“. Dabar? Per 10 minučių „Twitter“ (arba, atsiprašau, X) matau 15 skirtingų nuomonių apie tą pačią temą, 5 konspiracijos teorijas ir porą juokingų memų. Socialiniai tinklai mus užtvindė informacija, ir mūsų smegenys tiesiog nespėja jos apdoroti. Rezultatas? Stresas, nerimas ir jausmas, kad niekada nežinai „pakankamai“. O jei dar bandai dirbti su rimta informacija, pvz., moksliniais straipsniais ar darbo ataskaitomis, socialinių tinklų triukšmas tampa tikru trukdžiu. Empatiškai sakau – suprantu, kaip sunku išlikti susikaupusiam, kai „Facebook“ grupėje kažkas ką tik paskelbė „šokiruojančią tiesą“ apie Žemės plokštumą.

Algoritmai – mūsų nauji „redaktoriai“

Anksčiau informaciją rinkdavomės patys: pirkdavome laikraštį, užsisakydavome žurnalą. Dabar? Algoritmai nusprendžia, ką matysime. Ir, būkime atviri, jie ne visada mūsų draugai. Jie rodo tai, kas mus pykdo, juokina ar šokiruoja, nes tai mus laiko priklijuotus prie ekrano. Rezultatas? Mes prarandame gebėjimą patys filtruoti informaciją. Jei „Instagram“ man rodo tik veganiškus receptus, aš net nepastebėsiu, kad yra kitų mitybos būdų. Dar blogiau – jei algoritmas nusprendžia, kad man patinka sąmokslo teorijos, netrukus būsiu įsitikinęs, kad 5G bokštai valdo pasaulį. Sarkastiškai sakant, ačiū, algoritmai, už mano naują „išsilavinimą“.

Socialiniai tinklai – ir bendruomenė, ir spąstai

Negalima visiškai kaltinti socialinių tinklų. Jie turi ir gerų pusių. Pavyzdžiui, jei nori sužinoti, kaip pataisyti sugedusį maišytuvą, „YouTube“ tau parodys 50 video per 5 minutes. Taip pat jie leidžia mums dalintis žiniomis, diskutuoti, mokytis. Bet čia ir slypi spąstai – mes taip pripratome prie šios greitos, lengvos informacijos, kad rimtas darbas su ja tampa kančia. Bandai parašyti mokslinį darbą, o smegenys šaukia: „Gal geriau pažiūrėk, ką naujo įkėlė tavo mėgstamas influenceris?“

Kaip išgyventi šiame informacijos chaose?

Pirmiausia, būkime sau atlaidesni. Socialiniai tinklai sukurti taip, kad mus „užkabintų“, tad nereikia savęs kaltinti, kad kartais pasiduodame. Bet jei norime atgauti kontrolę, verta nustatyti ribas: išjunkite pranešimus, skirkite laiką „offline“ darbui, mokykitės kritiškai vertinti informaciją. Galite netgi naudoti įrankius, kurie blokuoja socialinius tinklus darbo metu (taip, žinau, skamba kaip išdavystė).